Alavijo gelis – natūralus odos atgaivinimo ir drėkinimo šaltinis
Nudegimų vasarą neišvengia net atsargiausieji. Kartais pakanka kelių minučių saulėje ar neatsargaus prisilietimo prie karštos keptuvės – ir oda ima rausti, skaudėti, plonėti.
Daugelis griebiasi vaistinių kremų. Tačiau senoliai žinojo kitą kelią – gamtoje slypintį augalą, kuris padėdavo vos per kelias dienas.
Šis augalas gelbsti po nudegimų ne tik greitai, bet ir natūraliai. Jis ramina, vėsina, skatina odos gijimą ir nepalieka randų.
Daugelis jo iki šiol laiko ant savo palangės, net nežinodami, kokia tai galinga pagalba.
Jo galia slypi lapo viduje
Iš pažiūros – paprastas, šiek tiek keistas, net erškėčiuotas. Bet užtenka perpjauti alavijo lapą, ir iš vidaus ištrykšta skaidrus, vėsus gelis. Būtent ši vidinė esencija – tikroji augalo galia.
Alavijo gelis veikia kaip natūralus barjeras, apsaugantis odą nuo išorinio poveikio. Jame esantys polisacharidai, fermentai, vitaminai ir mineralai padeda:
– greičiau regeneruoti odos audinius,
– mažina paraudimą ir tinimą,
– ramina deginantį pojūtį,
– užkerta kelią infekcijai.
Įrodyta, kad tinkamai panaudotas alavijo gelis sumažina randų tikimybę net po antro laipsnio nudegimų. Dėl šios savybės alavijas įtrauktas į daugelį dermatologinių priemonių – nuo losjonų iki vaistinių kompresų.
Bet senoliai to nelaukė. Jie jį naudodavo tiesiai nuo augalo – šviežią, be jokios chemijos ar apdirbimo. Ir rezultatai kalbėdavo patys už save.
Senolių išmintis: pirmoji pagalba nuo nudegimų – tiesiai nuo palangės
Senovės lietuviai alaviją vadino ne augalu, o namų vaistine. Jis stovėjo ant daugelio palangių, ramiai augo ir laukė momento, kai jo prireiks. O prireikdavo dažnai.
Kai kas nudegdavo gamindamas maistą, kai kas nusidegindavo odą nuo karšto puodo ar net žarijų. Pirmoji pagalba? Paprasta: nupjauni alavijo lapą, prapjauni jį pusiau, ir patepi odą gelyje mirkstančiu vidumi.
Tokį metodą perduodavo iš kartos į kartą – be receptų, be sudėtingų paaiškinimų. Tiesiog veikė. Močiutės net laikydavo nupjautų lapų šaldytuve – kad būtų dar vėsesni, dar greitesniam poveikiui.
Ir šis poveikis būdavo stulbinantis: skausmas mažėdavo akimirksniu, oda nešlapiuodavo, o pūslių dažnai net nesusidarydavo. Kartais užtekdavo vos vieno patepimo.
Šiandien tai atrodo kaip natūrali stebuklinga priemonė, o anuomet – tiesiog dalis kasdienybės.
Kodėl alavijas toks veiksmingas? Mokslas patvirtina senolių žinias
Nors senoliai alaviją naudojo iš patirties, šiandien jo veiksmingumą patvirtina ir mokslas. Tyrimai rodo, kad alavijo gelyje yra daugiau nei 75 aktyvių junginių, įskaitant fermentus, aminorūgštis, vitaminus ir priešuždegimines medžiagas.
Viena svarbiausių medžiagų – acemannanas. Jis pasižymi stipriu regeneruojamuoju poveikiu, padeda odai greičiau atsinaujinti, o kartu ir stiprina vietinį imunitetą – tai ypač svarbu, kai oda pažeista nudegimo.
Be to, alavijas turi:
– vitamino C ir E, kurie padeda kovoti su uždegimu ir mažina randų tikimybę,
– bradikinazės fermentų, kurie mažina tinimą ir skausmą,
– polisacharidų, kurie drėkina odą ir sukuria natūralų apsauginį sluoksnį.
Dėl visų šių savybių alavijas dažnai naudojamas ne tik nuo nudegimų, bet ir po saulės, po skutimosi ar net gydant aknę bei egzemą.
Taigi, senolių pasitikėjimas šiuo augalu buvo ne atsitiktinis – jų praktika šiandien sulaukia mokslo pritarimo.
Tikra pagalba – vos ranka pasiekiama
Nudegimai – vieni nemaloniausių kasdienių sužeidimų. Skausmas, diskomfortas, o kartais ir ilgas gijimo procesas. Tačiau būtent tokiais atvejais pasitarnauja tai, kas auga mūsų namuose – tyliai, kantriai, be didelių reikalavimų.
Šis augalas gelbsti po nudegimų ne prasčiau nei vaistiniai tepalai. Ir nors medicina pažengė į priekį, alavijo efektyvumas vis dar stebina net skeptikus. Jis tinka ne tik nudegimams, bet ir odos priežiūrai, mažiems įbrėžimams, net spuogams – tik reikia mokėti pasinaudoti tuo, ką turime po ranka.
Nebijok bandyti. Jei turi alaviją ant palangės, kitą kartą nuo karščio skaudžiai prisilietus – nupjauk gabalėlį ir pajusk tą seną, patikrintą pagalbą.
