Netinkamas vandens slėgis – viena dažniausių klaidų vasarą.
Karštą vasarą sode ar balkone atrodo, kad augalams svarbiausia – kuo daugiau vandens.
Iš pirmo žvilgsnio tai logiška: kaitra, saulė, sausėjanti žemė. Tačiau būtent čia slypi pavojinga klaida, kurią kasmet kartoja daugelis.
Ši laistymo klaida ne tik neatgaivina, bet ir gali rimtai pažeisti augalų šaknis – o kartais net visam laikui juos pražudyti.
Laistyti per karščius – pavojinga, jei darai tai neteisingai
Vidurdienio karštis daugeliui augalų – didelis stresas. Tuo metu jų šaknys ir lapai natūraliai stengiasi išlaikyti drėgmę, o ne priimti papildomą.
Laistant augalus dienos įkarštyje, ypač esant stipriai saulei, vanduo veikia priešingai nei tikimės – jis garuoja nuo žemės paviršiaus taip greitai, kad šaknys nespėja jo pasisavinti.
Dar blogiau – ant lapų ar žiedų likę vandens lašeliai veikia kaip lęšiai: jie gali sukelti nudegimus, lyg augalas būtų apipurkštas skaidriu actu saulėje.
Kas vyksta su šaknimis? Kai žemė paviršiuje nuolat drėgna, o giliau – sausa, šaknys ima augti paviršiuje. Taip jos tampa jautresnės karščiui ir džiūsta dar greičiau. Vasaros pabaigoje augalas jau gali būti smarkiai nusilpęs – nors visą laiką „rūpinomės“ juo.
Kada laistyti vasarą, kad augalai tikrai gautų naudą
Tinkamas laistymo metas vasarą – tai ne rekomendacija, o gyvybiškai svarbi taisyklė. Laistydami netinkamu metu, ne tik eikvojame vandenį, bet ir keliam grėsmę pačiam augalo išlikimui.
Ankstyvas rytas – tai geriausias metas. Kai žemė dar vėsi, vanduo spėja įsigerti, o augalo šaknys – ramiai jį pasisavinti. Be to, lapai greitai nudžiūsta, sumažėja grybinių ligų rizika.
Vėlyvas vakaras – taip pat tinkamas metas, ypač jei oras nėra drėgnas. Tačiau jei naktys vėsios ar drėgnos, vandens perteklius gali skatinti puvimą ar ligas.
Svarbiausias dalykas – stebėti žemę, ne kalendorių. Jeigu viršutinis dirvos sluoksnis sausas, bet giliau dar drėgna – neskubėkite su laistymu. Tai dažna klaida, kai augalai „užmirksta“, nors atrodo, kad jiems trūksta vandens.
Per dažnas laistymas – pavojingiau nei galvoji
Daugelis daro tą pačią klaidą: iš baimės, kad augalui trūksta drėgmės, laisto vos tik pamato sausą paviršių. Bet iš tiesų tai gali baigtis… šaknų puvimu.
Šaknys kvėpuoja. Kai dirva visą laiką šlapia, deguonies beveik nelieka, o augalas ima silpti. Net ir karštą vasarą šaknys nori ne tik vandens, bet ir oro.
Pagrindiniai ženklai, kad laistoma per dažnai:
- Lapai gelsta, bet nėra sausi ar trapūs.
- Ant žemės paviršiaus ima kauptis žalsvas pelėsis.
- Augalas nustoja augti, atrodo „pamiręs“, nors laistytas dažnai.
Vasarą augalams reikia gilesnio, bet retesnio laistymo. Geriau kartą per kelias dienas gausiai, nei po truputį kasdien. Tai padeda šaknims augti giliau ir išlikti stiprioms per karščius.
Ne kiekvienas laistymo būdas tinka – vienas jų net kenkia
Nors atrodo, kad vanduo yra vanduo – svarbu kaip jis pasiekia šaknis. Skirtingi laistymo būdai gali turėti visiškai skirtingą poveikį augalų sveikatai.
Paviršinis laistymas – dažniausiai pasitaikantis, bet ne visada geriausias. Vanduo sudrėkina tik viršutinį dirvos sluoksnį, todėl šaknys lieka paviršiuje, tampa silpnesnės. Karštą dieną toks laistymas beveik bevertis – vanduo išgaruoja dar nespėjęs įsigerti.
Laistymas per lašelinę sistemą – gerokai efektyvesnis. Vanduo pamažu patenka ten, kur jo labiausiai reikia – prie šaknų. Tokiu būdu augalai gauna pakankamai drėgmės, o dirva neperdrėkinama.
Laistymas iš viršaus (ant lapų) – didelė klaida vasarą. Kai saulė aukštai, vandens lašai veikia kaip lęšiai – lapai gali nudegti. Be to, drėgni lapai ilgai džiūsta, todėl susidaro puiki terpė grybinėms ligoms.
Jei nori užauginti sveikus, stiprius augalus – rinkis laistymą, kuris padeda šaknims, o ne tik „nuramina“ paviršių.
Kaip laistyti teisingai – praktiniai patarimai vasarai
Vasara – ne tik saulė, bet ir didelis stresas augalams. Kad išvengtum šaknų žūties, svarbu įsisavinti kelis esminius principus, kurie iš tiesų veikia.
Pirmiausia – laistyk ryte. Tada dirva dar neįkaitusi, vanduo įsigeria giliai, o šaknys gauna reikiamą drėgmę visai dienai. Vakare laistyti pavojingiau – nakčiai likusi drėgmė gali paskatinti puvimą ar pelėsį.
Antra – stebėk dirvos būklę giliai, ne tik paviršių. Jei paviršius sausas, tai dar nereiškia, kad po 5 cm dirva nėra drėgna. Geriausias būdas – pirštu ar pagaliuku patikrinti giliau.
Trečia – laistyk mažiau, bet giliai. Vienas geras laistymas kas kelias dienas leidžia šaknims plėstis į gylį, o ne kovoti dėl paviršiaus drėgmės.
Ir galiausiai – rinkis tinkamą įrankį. Laistymo žarna su reguliatoriumi, lašelinė sistema ar net senas geras laistytuvas – svarbu, kad vanduo pasiektų šaknis, o ne tiesiog „sudrėkintų“ žemės paviršių.
Išvada – mažiau yra daugiau: laistyk protingai, o ne dažnai
Vasarą augalai išties kenčia ne nuo saulės, o nuo netinkamo laistymo. Paviršinis, dažnas vandens pylimas nepadeda – jis tik apgauna augalą. O kai šaknys lieka negavusios drėgmės, jos silpnėja, pradeda trūnyti arba ieško vandens netinkamomis kryptimis.
Ką verta įsiminti?
- Rytinis, gilus laistymas visada geriau už vėlyvą „aplaistymą“.
- Rečiau, bet giliai – stiprina šaknis ir leidžia augalams atlaikyti karščius.
- Stebėk ne tik žemės paviršių – rūpinkis, kas vyksta po juo.
Kai žinai, ką darai – užtenka ir mažiau vandens, kad rezultatas būtų akivaizdus.
