Kai termometras šauna virš 30 laipsnių, rizika sveikatai sparčiai auga.
Vos tik orai atšyla, daugelis pasineria į vasaros ritmą: daugiau laiko praleidžiame lauke, mėgaujamės saule, keliaujame, sportuojame, o mityba dažnai tampa lengvesnė ir ne tokia pastovi.
Tačiau būtent toks nerūpestingas vasaros džiaugsmas gali pasibaigti netikėtais kūno signalais. Medikai primena – vasara ir sveikata eina greta tik tada, kai elgiamės sąmoningai.
Šilumos smūgis, skysčių trūkumas, nudegimai, alergijos, net širdies sutrikimai – tai ne tik vyresnio amžiaus žmonių problemos. Karštis gali paveikti bet ką, ypač kai pamirštame pasirūpinti savimi laiku.
Todėl šiltuoju metų laiku svarbu prisiminti: vasara nėra tik poilsio sezonas, tai ir laikotarpis, kai mūsų organizmas dirba kitu režimu ir reikalauja kitokio dėmesio.
Ne tik saulė džiugina – pavojai tyko kasdienybėje
Atrodo, kas gali būti pavojingo vasarą? Tačiau būtent įprasti kasdieniai veiksmai dažnai tampa sveikatos spąstais – nes paprasčiausiai apie juos nepagalvojame.
Vienas dažniausių pavojų – per mažas skysčių vartojimas. Net ir sėdint pavėsyje, kūnas praranda daug skysčių – prakaituojame, kvėpuojame intensyviau. Dehidratacija vasarą gali ištikti greičiau nei įtariame, o pirmieji jos simptomai dažnai ignoruojami – nuovargis, galvos skausmas, dirglumas.
Kita nematoma grėsmė – saulės poveikis ne tik odai, bet ir bendrai savijautai. Per ilgai būnant saulėje, ypač be galvos apdangalo, kyla šilumos smūgio rizika. Karščio išsekimas, pykinimas ar net sąmonės netekimas gali ištikti net sportiškus žmones.
Dar viena vasaros „klasika“ – maisto saugumo klaidos. Iškylos, greiti užkandžiai, šaltibarščiai karštyje – viskas skanu, bet jei produktai laikomi netinkamai, žarnyno infekcijos garantuotos.
Ir žinoma, aktyvus laisvalaikis, kuris dažnai baigiasi nedidelėmis traumomis, sumušimais, nubrozdinimais ar net sąnarių išnirimais. Vasaros laisvė neturi reikšti atsainumo.
Ką sako medikai: kaip elgtis, kad vasara neapkartų
Gydytojai neslepia – vasarą į ligonines dažniau patenka žmonės, kurie paprasčiausiai pamiršo saugoti save. Ir ne tik dėl karščio – dėl neatsargumo, pervargimo, netinkamos aprangos ar mitybos.
Pirmiausia – vanduo turi tapti įpročiu, o ne prisiminimu tik tada, kai jaučiate troškulį. Organizmas vasarą reikalauja daugiau skysčių nei įprastai, tad paprasta taisyklė – po stiklinę vandens kas valandą – gali išgelbėti nuo rimtų sveikatos problemų.
Galvos apdangalas ir akiniai nuo saulės – tai ne aksesuarai, o būtinybė. Vaikams, senjorams ir net paaugliams tai turėtų būti privaloma kasdienė aprangos dalis, ypač vidurdienį.
Medikai taip pat pabrėžia – aktyvumas turėtų būti planuojamas rytais arba vakare, kai karštis mažesnis. Sportuoti per pietus – tai ne sveikatingumas, o rizika. Net ir baseinas vidurdienį gali baigtis saulės smūgiu, jei nepaisoma pavėsio ir poilsio.
Ir dar viena iš medikų dažnai girdima mintis – nedidelis negalavimas vasarą dažnai virsta rimtu susirgimu, jei numojama ranka. Pajutus nuovargį, pykinimą, galvos skausmą – geriau sustoti, atsigerti, pailsėti, o ne „kentėti, kol praeis“.
Vaikai ir senjorai – vasaros kaitroje pažeidžiamiausi
Kai termometro stulpelis perkopė 25 laipsnius, mažų vaikų ir senjorų organizmai reaguoja visai kitaip nei suaugusiųjų. Jų termoreguliacija silpnesnė, todėl perkaitimas gali ištikti net per trumpą pasivaikščiojimą.
Tėvai neretai daro vieną dažną klaidą – nepakankamai drėkina vaiko organizmą. Vaikas pats ne visada supranta, kad jam karšta ar kad jau ištroškęs. Jei vaikui siūloma atsigerti tik tada, kai jis jau pavargęs ar tapo vangus – tai jau pavėluota.
Senjorai, ypač turintys širdies, inkstų ar kraujagyslių problemų, į karštį reaguoja itin jautriai. Net nedidelis skysčių trūkumas gali sukelti rimtą spaudimo šuolį ar galvos svaigimą. Jiems taip pat būtina reguliariai matuoti kraujospūdį, gerti vandenį mažomis porcijomis, būti pavėsyje ir ilsėtis dažniau.
Abi šios grupės reikalauja artimųjų dėmesio. Ir ne tik skambučio kartą per dieną – reikia įsitikinti, kad jie valgo tinkamai, neperkaista, dėvi šviesius drabužius, neina į lauką vidurdienį.
Žinoma! Paverskime šį skyrių aiškiu, patogiai mobiliajame skaitomu sąrašu, paliekant pastraipas prieš ir po – kaip ir nurodei:
Mažos detalės, didelė apsauga: ką turėti su savimi kiekvieną vasaros dieną
Vasara ir sveikata – tai ne tik poilsis gamtoje ar saulė ant odos. Tai ir atsakomybė pasirūpinti smulkmenomis, kurios karštą dieną gali išgelbėti savijautą – ar net sveikatą.
Įsimink šiuos daiktus ir pasiruošk kiekvienai vasaros dienai:
- Vandens buteliukas
Visada po ranka – ne plastikinis, o stiklinis ar metalinis. Laiku išgertas vanduo saugo nuo galvos skausmo, silpnumo, perkaitimo. - Skrybėlė ar kepurė
Dengia ne tik galvą, bet ir kaklą. Ypač svarbu vaikams, senjorams, aktyviai judantiems lauke. - Apsauga nuo saulės (SPF 30 ir daugiau)
Geriausia – natūralios sudėties. Atmink – patepus kartą nepakanka, reikia atnaujinti kas kelias valandas. - Drėgnos servetėlės ar purškiamas vanduo
Gaivina, padeda nusivalyti prakaitą ar atvėsinti kūną. Naudinga po aktyvaus judėjimo. - Elektrolitų papildai
Gali būti natūralūs (citrina su trupučiu druskos vandenyje) arba specialūs milteliai. Svarbu atkurti mineralų pusiausvyrą.
Šie daiktai gali atrodyti smulkmenos, bet būtent jos daro skirtumą tarp malonaus vasaros vakaro ir galvos skausmo ar per didelio nuovargio.
Rūpintis savimi – vasaros drąsa, o ne silpnumo ženklas
Vasara ir sveikata – tai ne loterija, o pasirinkimas. Šilti orai, žydinčios pievos ir ilgos dienos kviečia atsipalaiduoti, tačiau svarbu prisiminti, kad mūsų kūnas šiuo metu dirba dvigubai.
Jei elgsimės sąmoningai – gersime pakankamai vandens, saugosimės kaitros, stebėsime kūno siunčiamus signalus – vasara bus maloni, o ne alinanti.
Ir atvirkščiai – kai pamirštame net paprasčiausius dalykus, kaip skrybėlę ar gurkšnį vandens, organizmas greitai parodo, kad jam reikia pagalbos.
Tad pasirūpinti savimi – tai ne per daug jautru ar įkyriai rūpestinga. Tai išmintinga. Ypač vasarą.
