Vos tik padedi galvą – ima plakti širdis? Tai ne tik stresas

Ar pažįstama situacija: vos tik atsiguli į lovą, norėdamas ramiai užmigti, o širdis pradeda stipriau plakti, tarsi iš niekur? Gali atrodyti, kad kaltas nuovargis ar stresas, tačiau tai nebūtinai tiesa.

Širdies plakimas atsigulus – simptomas, kurio nereikėtų ignoruoti. Tai gali būti tiek laikinas organizmo atsakas, tiek rimtesnių sutrikimų ženklas.

Straipsnyje nagrinėjame galimas šio reiškinio priežastis, susijusias ligas, kada verta sunerimti ir ką gali padaryti pats.

Kas iš tiesų vyksta, kai pulsas greitėja atsigulus?

Kai kūnas atsigula, keičiasi kraujo tekėjimo dinamika. Širdžiai tenka persitvarkyti prie naujos padėties – sumažėja gravitacijos poveikis, kraujas lengviau teka į viršutinę kūno dalį.

Tačiau jei širdis ima plakti greičiau, stipriau arba nereguliariai, tai gali rodyti:

• nervinės sistemos disbalansą,
• širdies ar kraujotakos sutrikimus,
• skydliaukės problemą,
• nerimo sutrikimus arba panikos priepuolį,
• vitaminų ir mineralų trūkumą.

Autonominė nervų sistema ir simpatinė įtampa

Mūsų nervų sistema suskirstyta į simpatinę (aktyvinančią) ir parasimpatinę (raminą). Daugeliui žmonių, ypač patiriantiems stresą, simpatinė sistema dominuoja net vakare.

Rezultatas? Širdis veikia aktyviau, organizmas pasiruošęs „kovai ar bėgimui“, nors metas ilsėtis. Tai vadinama nerviniu tachikardija, kuri sustiprėja būtent tada, kai bandai atsipalaiduoti.

Ortostatinė hipotenzija ir kūno padėtis

Kai kurie žmonės susiduria su ortostatine hipotenzija – tai kraujospūdžio svyravimas keičiant kūno padėtį. Jei visą dieną buvai aktyvus, o vakare guli horizontaliai, kraujo pasiskirstymas keičiasi ir širdis reaguoja padidindama ritmą.

Ši būklė dažniausiai pasireiškia:

• žmonėms su silpna kraujotaka,
• po dehidratacijos ar fizinio krūvio,
• vartojant kraujospūdį veikiančius vaistus.

Skydliaukės sutrikimai – dažna, bet pamiršta priežastis

Skydliaukės hormonai veikia medžiagų apykaitą, nervų sistemą ir širdies ritmą. Esant hipertireozei (per aktyviai skydliaukei) dažnas simptomas – greitas širdies plakimas ramybės būsenoje, ypač naktį.

Kiti požymiai:

• svorio kritimas nepaisant apetito,
• rankų drebėjimas,
• prakaitavimas, karščio netoleravimas,
• nerimas, nemiga.

Vitaminų ir mineralų trūkumas

Magnis, kalis ir B grupės vitaminai – būtini normaliai širdies veiklai. Jų stoka gali sukelti:

• naktinį širdies plakimą,
• mėšlungį,
• nemigą,
• nerimą.

Magnio trūkumas ypač dažnas žmonėms, patiriantiems įtampą, geriantiems daug kavos ar saldžių gėrimų. Jei tavo mityboje trūksta žalių daržovių, riešutų ar ankštinių – verta papildyti atsargas.

Nerimo sutrikimai ir panikos priepuoliai

Viena dažniausių priežasčių – nerimo sutrikimai. Vos tik nusiramini, kūnas pradeda „perdirbti“ susikaupusią įtampą. Rezultatas – staigus širdies plakimas, dusulys, baimės jausmas.

Panikos priepuoliai dažnai prasideda būtent naktį – žmogus atsibunda su stipriu plakimu, prakaitu ir panika.

Kada kreiptis į gydytoją?

Širdies plakimas atsigulus ne visada yra pavojingas. Tačiau kreiptis į specialistą būtina, jei:

• plakimas kartojasi kasdien,
• jį lydi krūtinės skausmas, dusulys, svaigulys,
• turi skydliaukės problemų ar širdies ligų,
• vartoji naujus vaistus ar papildus,
• jaučiama nerimo būsena nuolat.

Tyrimai, kuriuos gali paskirti gydytojas:

• EKG (elektrokardiograma),
• kraujo tyrimai (TSH, FT4, elektrolitai),
• Holteris (24 val. širdies ritmo stebėjimas),
• skydliaukės echoskopija.

Ką gali padaryti pats?

1. Magnis vakare. Jei įtari mineralų trūkumą, išbandyk magnio papildus vakare – jie ramina širdį ir padeda užmigti.
2. Rami vakaro rutina. Venk ryškios šviesos, ekranų, kofeino po 16 val., stipriai sumažink emocinį krūvį.
3. Kvėpavimo pratimai. Giliai kvėpuodamas (pvz., 4-7-8 metodas), gali nuraminti simpatinę sistemą.
4. Mažink stresą. Jei širdis plaka dėl įtampos – rask būdų ją mažinti: pasivaikščiojimas, meditacija, pokalbis.
5. Mityba. Užtikrink, kad gautum pakankamai magnio, kalio, B1, B6, omega-3.

Išvada

Širdies plakimas atsigulus – ne visada streso pasekmė. Tai gali būti ženklas, kad organizme trūksta svarbių medžiagų, kad sutrikusi hormonų pusiausvyra ar kad nervų sistema veikia per aktyviai.

Svarbiausia – nekaltinti vien tik nuovargio ar amžiaus. Jei simptomas kartojasi, keičiasi ar stiprėja – verta pasitikrinti. Kūnas nekalba žodžiais, jis siunčia signalus – o širdies plakimas naktį yra vienas iš jų.