Kodėl per retai mirksint silpsta regėjimas

Kasdien mirksime tūkstančius kartų – taip akys natūraliai drėkinamos ir apsaugomos nuo išorinių dirgiklių. Tačiau šiuolaikinis gyvenimo ritmas, ilgos valandos prie ekranų ir nuolatinė koncentracija į smulkias detales lemia, kad per retai mirksi vis daugiau žmonių. Iš pirmo žvilgsnio tai atrodo menka smulkmena, bet oftalmologai perspėja – sumažėjęs mirksėjimo dažnis tiesiogiai veikia akių sveikatą ir ilgainiui gali prisidėti prie regėjimo silpnėjimo.

Kai žvilgsnis įsmeigtas į ekraną ar knygą, natūralus mirksėjimo refleksas sulėtėja. Užuot mirkstelėjus 15–20 kartų per minutę, kaip turėtų būti, dažnis sumažėja iki vos 5–7. Tai reiškia, kad akys kelis kartus per minutę lieka per ilgai be drėgmės, o jų paviršius pradeda džiūti.

Mirksėjimas – ne tik drėkinimas, bet ir apsauga

Mirksint ašarų plėvelė tolygiai pasiskirsto ant akies ragenos, sudarydama natūralią apsauginę barjerą. Ji ne tik drėkina, bet ir nuplauna smulkias dulkeles, bakterijas bei alergenus, kurie galėtų patekti į akį. Kai per retai mirksi, ši apsauga tampa netolygi, o akies paviršiuje atsiranda sausų plotų.

Sausos akys yra jautresnės aplinkos poveikiui: vėjui, oro kondicionieriaus srautui, dulkių dalelėms. Jos greičiau sudirginamos, parausta, pradeda ašaroti, o žmogus ima jausti lyg smėlį akyse.

Ekranai – pagrindinis kaltininkas

Šiuolaikinėje aplinkoje sunku rasti žmogų, kuris nepraleistų bent kelių valandų per dieną prie kompiuterio ar telefono. Skaitmeninė aplinka tiesiogiai veikia mirksėjimo įpročius. Žiūrint į ekraną, akys susikoncentruoja į mažus detalių pokyčius, todėl natūralus mirksėjimo refleksas nuslopinamas.

Kuo ilgiau akys išlieka atmerktos, tuo greičiau išgaruoja ašarų plėvelė. Rezultatas – ne tik akių sausumas, bet ir trumpalaikis regėjimo pablogėjimas, neryškus vaizdas, galvos skausmai.

Kaip atpažinti, kad mirksi per retai

Nors žmonės paprastai nejaučia, kad per retai mirksi, akys siunčia aiškius signalus.

Dažniausi požymiai:

• Nuolatinis akių sausumas, deginimo jausmas.
• Periodiškas vaizdo neryškumas, kuris pagerėja pamirksėjus.
• Dažnas akių paraudimas vakare.
• Padidėjęs jautrumas šviesai.
• Jaudimasis, kad akyse tarsi yra smulkių dalelių.

Jei bent keli iš šių simptomų pasireiškia nuolat, verta atkreipti dėmesį į savo mirksėjimo įpročius ir atlikti paprastą testą – pabandyti sąmoningai suskaičiuoti, kiek kartų per minutę mirktelite dirbdami prie ekrano.

Paprastos priemonės mirksėjimo dažniui atkurti

Geros naujienos yra tai, kad pakeisti įprotį mirksėti per retai galima gana greitai. Oftalmologai rekomenduoja keletą paprastų, bet veiksmingų būdų:

• 20-20-20 taisyklė – kas 20 minučių nukreipkite žvilgsnį į 20 pėdų (apie 6 metrų) atstumą ir palaikykite 20 sekundžių, sąmoningai pamirksėdami kelis kartus.
• Primintukai ekrane – nedidelės programėlės ar kompiuterio pranešimai, raginantys pamirksėti.
• Sąmoningas mirksėjimas – ypač tada, kai jaučiate sausumą ar nuovargį.
• Dirbtinės ašaros – jei sausumas nepraeina, drėkinamieji akių lašai padės palaikyti komfortą.

Šie metodai ne tik padeda išlaikyti akių drėgmę, bet ir užkerta kelią ilgalaikiams regėjimo sutrikimams.

Ilgalaikės pasekmės ignoruojant problemą

Jeigu per retai mirksi nuolat, laikui bėgant tai gali sukelti ne tik sausų akių sindromą, bet ir ragenos pažeidimus. Sausos dėmės ant akies paviršiaus ilgainiui trukdo aiškiai matyti, o dėl nuolatinio dirginimo gali prasidėti uždegimai.

Be to, sutrikus ašarų plėvelės kokybei, akys tampa labiau pažeidžiamos infekcijų. Kai kuriais atvejais, ypač vyresniame amžiuje, tai gali prisidėti prie greitesnio regos aštrumo praradimo.

Išvados

Mirksėjimas atrodo toks paprastas ir savaime suprantamas dalykas, kad retas žmogus jam skiria dėmesio. Tačiau jo stoka – tai tylus akių priešas, kuris ilgainiui gali pakenkti regėjimui. Jeigu pastebite sausumo, paraudimo ar regos neryškumo požymius, verta sąmoningai stebėti, ar per retai mirksi.

Nedideli įpročių pokyčiai – nuo 20-20-20 taisyklės iki sąmoningo mirksėjimo – gali iš esmės pagerinti akių sveikatą ir išsaugoti aiškų matymą ilgus metus.