Gyvūnai jaučia, kai tu liūdi – bet ar žinai, ką jie daro iš tikrųjų?

Daugeliui augintinių šeimininkų pažįstamas jausmas: vos tik pablogėja nuotaika ar pasijunti liūdnas – šuo prisiglaudžia, katė atsargiai įsitaiso šalia, o net ir papūga tampa neįprastai rami. Bet ar tai tik sutapimas? Ne visai.

Moksliniai tyrimai vis dažniau patvirtina tai, ką augintinių mylėtojai jau seniai įtaria – gyvūnai jaučia žmogaus emocijas, o jų elgesys keičiasi priklausomai nuo to, ką išgyvename. Nors jie nekalba, jų kūnas ir instinktai dažnai pasako daugiau nei žodžiai.

Šiame straipsnyje sužinosi, kaip augintiniai reaguoja į tavo liūdesį ar nerimą, ką iš tikrųjų reiškia jų elgesys ir kaip tai gali padėti tiek tau, tiek jiems.

Kaip gyvūnai atpažįsta mūsų emocijas?

Nors gyvūnai nekalba žodžiais, jų gebėjimas „skaityti“ žmogų dažnai stulbina. Tyrimai rodo, kad šunys ir katės reaguoja į veido išraiškas, kūno kalbą, balso toną ir net mūsų kvapus, kuriuos keičia stresas ar liūdesys.

• Šunys turi ypač gerai išvystytą uoslę ir geba užuosti hormoninius pokyčius, pavyzdžiui, padidėjusį kortizolio (streso hormono) lygį. Jie taip pat mokosi iš nuolatinių sąsajų – jei tu liūdnas ir tylus, jie tai sieja su konkrečia emocija.

• Katės – nors laikomos nepriklausomesnėmis, taip pat reaguoja į šeimininko emocijas. Jos dažnai ieško artumo, jei žmogus liūdnas, arba priešingai – atsitraukia, jei jaučia įtampą.

• Kiti augintiniai, kaip triušiai ar net papūgos, stebi tavo balsą ir kūno kalbą – jų reakcijos subtilios, bet tikros.

Gyvūnai nesupranta žodžių reikšmės taip, kaip žmonės, tačiau puikiai jaučia mūsų nuotaikos pokyčius – ir tai lemia jų elgesį.

Ką augintiniai daro, kai tu liūdi ar jauti stresą?

Kai žmogus liūdi, gyvūnai ne tik jaučia emociją – jie dažnai aktyviai reaguoja. Tai jų būdas palaikyti, nuraminti ar net apsaugoti savo žmogų.

Šunys: emociniai „gelbėtojai“

Šunys dažniausiai reaguoja pirmieji. Jie:

• Prisiglaudžia, prisispaudžia prie kojos ar krūtinės.
• Stebi veidą ir akis, kartais net bando laižyti rankas ar veidą.
• Elgiasi ramiau nei įprastai, kartais net „neįkyriai“ seka paskui.

Kai kurie šunys gali net bandyti blaškyti šeimininką nuo niūrių minčių – paduoda žaislą, nori eiti pasivaikščioti ar žaismingai loja.

Katės: tylios emocijų bendrininkės

Nors katės reaguoja subtiliau, jų buvimas yra ne mažiau svarbus:

• Dažniau glaudžiasi, trinasi, murkia.
• Įsitaiso šalia ar ant kelių, kai žmogus ramiai sėdi ar guli.
• Atidžiai stebi ir išlieka netikėtai kantrios.

Kiti gyvūnai: tylūs stebėtojai

Triušiai, jūrų kiaulytės, paukščiai ar ropliai neparodo tiek emocijų, bet ir jų elgsena gali keistis – tampa tylesni, mažiau aktyvūs arba, priešingai, ieško daugiau kontakto.

Gyvūnai intuityviai siekia sukurti saugumą – net jei tai tik buvimas šalia. Ir nors jie negali išspręsti mūsų problemų, jų palaikymas neretai atneša daugiau paguodos nei žodžiai.

Kodėl gyvūnams rūpi mūsų emocijos – ir kaip jiems atsidėkoti?

Gyvūnai – tai ne tik augintiniai, bet ir emocinės būtybės, kurios formuoja ryšį su žmogumi per pasitikėjimą, rutiną ir kasdienį bendravimą. Kai mums sunku, jie reaguoja ne tik iš instinkto – dažnai tai reiškia nuoširdų rūpestį, kylantį iš ryšio, kurį sukūrėme.

Kodėl jiems tai svarbu?

• Šunys ir katės gyvena pagal mūsų ritmą. Jei šeimininkas jaučiasi blogai, keičiasi rutina, emocinė atmosfera – gyvūnai tai jaučia ir prisitaiko.
• Kai kurie gyvūnai net jaučia atsakomybę „padėti“ – ypač jei yra išmokę, kad jų elgesys (prisiglaudimas, murkimas) padeda žmogui nusiraminti.
• Ilgainiui užsimezga ryšys, panašus į šeimynišką – gyvūnui tu tampi ne tik maitintojas, bet ir emocinis centras.

Kaip atsidėkoti savo augintiniui?

• Skirk dėmesio, net kai tau sunku – net ir keli švelnūs žodžiai ar prisilietimai jiems svarbūs.
• Išlaikyk rutiną – tai suteikia saugumo.
• Ramybė ir švelnumas – tavo nuotaika tiesiogiai veikia gyvūno savijautą.
• Pasivaikščiojimai, žaidimai, laikas kartu – tai stiprina emocinį ryšį ir padeda atkurti abiejų pusiausvyrą.

Kai rūpinamės savo emocijomis – padedame ir jiems. O kai jie rūpinasi mumis – kartais užtenka vien tik būti šalia, kad pasaulis pasidarytų lengvesnis.

Išvados: gyvūnai – tylūs emocijų veidrodžiai

Gyvūnai – tai ne tik mūsų kasdienybės palydovai, bet ir jautrūs emocijų atspindžiai. Jie pastebi, kai liūdime, kai mums neramu ar pavargome – ir savo būdu reaguoja. Nesvarbu, ar tai tylus katės prisiglaudimas, ar šuns noras prablaškyti žaidimu – jų veiksmai kyla iš stipraus ryšio.

Supratę, kad gyvūnai jaučia mūsų emocijas, galime atsakingiau žiūrėti į savo santykį su jais. Jie nėra tik stebėtojai – jie tampa aktyviais mūsų emocinio pasaulio dalyviais.

Tad kai kitą kartą pastebėsi, kad tavo augintinis elgiasi neįprastai, sustok ir paklausk savęs – ką jis jaučia iš manęs? Galbūt tai tylus kvietimas pasirūpinti ne tik juo, bet ir savimi.