Šunų šeimininkai vis dažniau renkasi natūralias priemones kaip obuolių actą.
Natūrali prevencija nuo blusų, kuri išlaikė laiką
Nors šiandien galime įsigyti šimtus skirtingų priemonių nuo blusų – nuo chemikalais pripildytų lašiukų iki elektroninių antkaklių – daugelis veterinarų vis dar pasitiki vienu senu, paprastu, bet veiksmingu metodu: obuolių acto naudojimu.
Obuolių actas nuo seno buvo žinomas kaip natūrali, saugi priemonė, padedanti atbaidyti ne tik blusas, bet ir kitus parazitus. Jo kvapas ir rūgštingumas nepatinka vabzdžiams, tačiau daugumai gyvūnų jis yra nekenksmingas – jei naudojamas teisingai.
Kaip tiksliai veikia obuolių actas?
Obuolių actas nekeičia gyvūno kvapo taip, kad tai jaustų žmogus, tačiau keičia odos pH lygį – dėl to blusoms tampa nepalanku gyventi ant augintinio. Acto kvapas taip pat atbaido jau esančias ar artėjančias blusas.
Pagrindiniai naudojimo būdai:
- Purškiklis: Sumaišykite obuolių actą su vandeniu santykiu 1:1 ir švelniai apipurkškite gyvūno kailį. Būtina saugoti akis, nosį ir burną.
- Vonios: Įlašinkite šiek tiek obuolių acto į maudymosi vandenį.
- Vidinis naudojimas (tik su veterinaro leidimu): Kai kurie šunų šeimininkai actą įmaišo į vandenį ar maistą – tačiau tai galima daryti tik pasitarus su specialistu.
Kodėl veterinarai vis dar rekomenduoja šį metodą?
Nepaisant to, kad rinka siūlo dešimtis produktų nuo blusų, obuolių actas turi keletą reikšmingų privalumų:
- Ekologiškas pasirinkimas: Be chemikalų, saugus ne tik gyvūnui, bet ir žmogui – ypač jei namuose yra vaikų ar kitų augintinių.
- Pigus ir prieinamas: Palyginti su specializuotomis priemonėmis, tai – itin ekonomiškas sprendimas.
- Tinka jautriems gyvūnams: Kai kuriems šunims ar katėms cheminės priemonės sukelia alergines reakcijas, niežėjimą ar odos bėrimus. Obuolių actas – švelnesnis pasirinkimas.
Veterinarai teigia, kad šis metodas ypač tinka prevencijai arba kaip papildoma priemonė kartu su kitomis apsaugos priemonėmis.
Ką dar verta žinoti apie blusų kontrolę?
Obuolių actas padeda, tačiau vien jo gali nepakakti, ypač jei blusų namuose jau yra. Tokiu atveju būtina:
- Reguliariai plauti augintinio guolį, antklodes, kilimus.
- Išsiurbti grindis, ypač kraštus ir plyšius.
- Naudoti papildomas priemones (pavyzdžiui, natūralius miltelius su diatomitu ar blusų šukes).
Taip pat verta prisiminti, kad blusos gali pernešti ligas – todėl net ir vienas parazitas gali sukelti rimtų problemų, jei į tai nebus sureaguota laiku.
Ką dar galima derinti su obuolių actu kovai su blusomis?
Nors obuolių actas veiksmingas kaip atskira priemonė, dauguma veterinarų ir gyvūnų šeimininkų pastebi, kad geriausių rezultatų pasiekiama, kai derinamos kelios natūralios priemonės. Tai gali padėti ne tik sumažinti blusų skaičių, bet ir sukurti ilgalaikę prevenciją jų grįžimui.
Papildomos priemonės, kurias galima naudoti kartu su obuolių actu:
- Citrinų žievelės: Virkite kelias citrinas vandenyje, atvėsinkite ir naudokite kaip purškiklį – blusos nemėgsta citrusinių kvapų.
- Levandų aliejus: Nedidelis kiekis šio eterinio aliejaus (sumaišytas su nešikliu, pvz., kokosų aliejumi) gali padėti nuraminti odą ir atbaidyti parazitus.
- Diatominė žemė (diatomitas): Šis natūralus mineralas naudojamas ant kilimų, gyvūno guolio ar grindų – blusoms jis mirtinas, bet žmonėms ir gyvūnams saugus.
- Reguliarus kailio šukavimas: Naudojant specialias blusų šukes kasdien, galima fiziškai pašalinti blusas ar jų kiaušinėlius, kol jų dar nėra daug.
Taip pat svarbu atkreipti dėmesį į mitybą ir bendrą gyvūno imuninę sistemą. Sveikas, gerai prižiūrėtas gyvūnas yra mažiau patrauklus blusoms – tai tarsi natūrali gynyba.
Išvados
Obuolių actas – paprasta, šimtmečius žinoma priemonė, kurios efektyvumu neabejoja net ir šiandieniniai veterinarai. Tai nėra stebuklinga priemonė, tačiau tinkamai naudojant – gali tapti puikia prevencijos forma ar papildomu sprendimu esant mažam užkrėtimui. Svarbiausia – žinoti, kaip ir kada naudoti, bei visada stebėti gyvūno reakciją.
Jei jūsų augintinis turi jautrią odą, arba chemikalų naudojimas kelia abejonių, verta išbandyti šį natūralų būdą. Tačiau kaip ir visais atvejais – konsultacija su veterinaru visada bus geriausias pirmas žingsnis.
