Kvepalai, kuriuos rinkdavosi senolės, šiandien vėl madingi – sužinok, kodėl!
Kai tik įžengi į kambarį, užuodi jį – tą švelnų, bet gilų vasaros prisiminimų kvapą. Jis neįkyrus, bet priverčia nusišypsoti. Tarsi kažkur giliai galvoje sugrįžtų vaikystės vasaros, močiutės skara, išdžiūvusi ant saulės, ar šienaujami laukų pakraščiai.
Šis kvapas ilgai buvo pamirštas. Lyg senamadiškas, nebe „trendy“. Bet dabar – jis sugrįžta. Ir ne šiaip sau.
Kvapų pasaulyje, kaip ir madoje, viskas sukasi ratu. Tai, kas kažkada buvo paprasta, dabar tampa prabanga. Ir būtent vasariškas kvapas, kurį rinkdavosi mūsų močiutės – vėl populiarus.
Tik šįkart – jis ne tik kvepia, bet ir ramina, gydo, kuria namų aurą.
Kvapas, kuris jungė kartas
Dar prieš kvepalų lentynas ir sintetinius aromatus, moterys kvėpinosi kitaip. Kvapai buvo iš gamtos – džiovinti žolynai, gėlių maišeliai spintose, naminiai aliejai ir vandenys, ruošiami pagal močiutės receptus.
Tarp jų – vienas ypatingas. Švelnus, gaivus, šiek tiek saldus, bet ir švarus. Jį rinkdavosi močiutės šventėms, ypatingoms progoms, netgi pasimatymams.
Šis vasariškas kvapas tapdavo tarsi nematomu apsiaustu – jis kėlė pagarbą, šilumą, pasitikėjimą. Kvapas, kuris niekada nebuvo per daug. Jis jungė kartas – iš motinos dukrai, iš močiutės anūkei.
Ir kas įdomiausia – jis nebuvo brangus. Jį galėjai pasigaminti pati. Tik reikėjo žinoti, ką rinkti, kada skinti ir kaip džiovinti.
Kodėl jis vėl madingas (ir kas tai per kvapas?)
Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško tikrumo – grįžta prie natūralių kvapų, augalų, senųjų receptų. Ir būtent čia į sceną sugrįžta vasariškas kvapas, kuris buvo vos ne pamirštas.
Jį atrado parfumeriai Prancūzijoje, vėliau – natūralaus gyvenimo būdo šalininkai Skandinavijoje. Galiausiai – ir pas mus. Socialiniuose tinkluose vis daugiau žmonių dalijasi nuotraukomis su džiovintais žiedais, kvapniomis pagalvėlėmis, natūraliais purškikliais.
O kvapas? Tai levanda.
Ta pati, kuri augo prie močiutės trobos. Tamsiai violetiniai žiedai, skleidžiantys ramybę, švarą ir vasaros šilumą. Tik ilgą laiką ji buvo nuvertinta – lyg tik kandims baidyti. Dabar viskas kitaip.
Levanda – tai elegancija, kuri grįžo į madą.
Kaip močiutės ją naudojo – ir ką galime perimti šiandien
Levanda senovėje buvo ne tik kvapas – tai buvo kasdienybės dalis. Močiutės žinojo, kad ji valo orą, ramina protą ir netgi saugo rūbus nuo kandžių. Bet jos turėjo ir daugiau triukų.
Darželyje skindavo levandą anksti ryte, kai žiedai dar pilni rasos. Džiovindavo pavėsyje, kad neprarastų kvapo. O tada – maišeliai į spintas, užpiltinė į vonią, net ant pagalvės kelios šakelės, kad miegas būtų gilus.
Levandos vandenį gamindavo iš nuoviro – tiesiog užplikydavo žiedus ir naudodavo kaip natūralų kūno purškiklį. Po darbo lauke ar ilgos dienos – gaiva, kuri atgaivina ne tik kūną, bet ir nuotaiką.
Šiandien mes galime padaryti tą patį. Tik dabar – tai vadinama „ritualu“, „slow beauty“ arba „natūralia aromaterapija“. Iš esmės – močiutės metodai, tik nauju pavadinimu.
Paprastas receptas, kurį gali išbandyti jau šiandien
Nori pajusti tą patį kvapą, kuris supo senolių namus? Tau prireiks vos trijų dalykų: džiovintos levandos, karšto vandens ir stiklainio su dangteliu.
- 2 valg. šaukštai džiovintos levandos
- 200 ml verdančio vandens
- Stiklainis arba nedidelė stiklinė talpa
Užplikyk žiedus, uždenk ir leisk pastovėti bent valandą. Kai visiškai atvės – perkošk. Štai ir viskas – turi levandinį vandenį.
Jį gali naudoti kaip:
- Veido dulksną – ramina, tonizuoja, valo.
- Kūno purškiklį – ypač karštą vasaros dieną.
- Kvapą patalynei ar drabužiams – tiesiog papurkšk prieš lyginimą ar dedant į spintą.
- Oro gaiviklį miegamajame ar vonioje.
Šis receptas toks paprastas, kad net keista, kaip greitai pamiršome, ką žinojo senolės.
Kvapas, kuris ramina protą – ne tik gražu, bet ir naudinga
Levandos kvapas – tai ne tik malonumas nosiai. Jis veikia giliai – per kvėpavimą, per odą, per nervų sistemą. Ne veltui senolės jį rinkdavosi ne tik dėl grožio.
Užtenka kelių įkvėpimų, kad sulėtėtų širdies ritmas, sumažėtų įtampa, nurimtų mintys. Močiutės tai žinojo iš patirties – be jokių mokslo tyrimų. Dabar tai įrodo ir neurologai.
Levandos aromatas veikia kaip natūralus „stabdys“ pervargusiam protui. Todėl ji tokia naudinga vakare, po darbo, kai norisi bent valandai nurimti.
Purkštelėta ant patalynės ar drabužių, levanda tarsi primena kvėpuoti giliau. Ji padeda greičiau užmigti, pagerina miego kokybę, sumažina nerimo jausmą.
Ir svarbiausia – tai kvapas be spaudimo. Jis nekonkuruoja, nelenda į akis. Tik švelniai lydi. Kaip tai darydavo močiutės – tyliai, bet iš širdies.
Kodėl šis kvapas grįžta į madą – net tarp jaunimo
Kaip ir daugelis senolių išminties perlų, levanda ilgai buvo pamiršta. Per stipriai kvepėjo „kaip močiutė“, per lėtai veikė, per natūraliai atrodė. Tačiau viskas apsisuko.
Šiandien jauni žmonės vėl renkasi tikrumą. Pavargę nuo sintetinių kvapų, nuo per saldžių aromatų ir reklamos triukų, jie grįžta prie to, kas paprasta – bet tikra.
Levandiniai kvepalai, eteriniai aliejai, namų purškalai – visur levanda vėl karaliauja. Ir ne bet kokia, o tokia, kurią augino mūsų močiutės – ne iš fabriko, o iš daržo.
Populiarūs tapo ir levandų laukų festivaliai, rankų darbo maišeliai iš lino, kvėpinami džiovintomis levandomis. Tarsi mada būtų atradusi sielą.
Tai daugiau nei kvapas. Tai – jausmas. Lėtumo, ramybės, tikrumo. Ir būtent to dabar labiausiai trūksta.
Levanda – ne tik kvapui: gydomosios savybės, kurios stebina
Senolės levandą naudojo ne tik dėl jos kvapo. Šis augalas buvo tikras namų vaistinėlės perlas – ir ne be reikalo.
Pirmiausia – nervų sistema. Levandos aromatas ramina, mažina nerimą, padeda greičiau užmigti. Vos keli lašai eterinio aliejaus ant pagalvės – ir miegas tampa gilesnis, ramesnis.
Levanda taip pat mažina galvos skausmus. Tiesiog įtrink smilkinius lašeliu aliejaus – ir jau po kelių minučių gali jausti palengvėjimą. Tai ypač naudinga tiems, kurie kenčia nuo migrenos.
Be to, ji puikiai tinka odos priežiūrai – levandų aliejus gydo smulkius įpjovimus, spuogus, net nudegimus. Jis turi priešuždegiminių ir antibakterinių savybių.
Nenuostabu, kad šis augalas grįžta į madą – juk tai ne tik grožis ar kvapas. Tai – senolių išmintis, kuri vėl randa kelią į mūsų kasdienybę.
Pabaigai: kvapas, kuris gydo, ramina ir grąžina į vaikystę
Levanda – tai daugiau nei augalas. Tai prisiminimas apie vasaras pas močiutę, ramybė po įtemptos dienos ir natūralus grožio šaltinis. Nenuostabu, kad ji grįžta į mūsų kasdienybę – švelniai, tyliai, bet labai stipriai.
Šiandien, kai aplink tiek triukšmo, levandos kvapas – tarsi pauzė, kurios taip reikia. O jei dar ta levanda tikra, išauginta su meile – jos poveikis išties neįkainojamas.
Grįžkime prie senolių išminties. Kartais būtent paprasti dalykai – kvapas, žolelė, prisiminimas – gali pakeisti visą dieną. Ar net visą gyvenimo ritmą.
