Tinkamas genėjimas gali padėti rožėms atsigauti ir vėl sukrauti žiedus.
Kai rožės vasarą stovi tarsi sustingusios – be žiedų, be gyvybės, – daugeliui gėlininkų tai sukelia nusivylimą. Ypač jei krūmas atrodo sveikas, lapai žali, o pumpurų – nė kvapo. „Kodėl mano rožės nežydi?“ – klausimas, kuris kasmet pasklinda tarp naujųjų sodininkų.
Dažniausiai tokia situacija nėra nei paslaptis, nei likimo pokštas. Ji – pasekmė vienos labai dažnos, bet nepastebimos klaidos, kurią daro net ir patyrę augalų mylėtojai.
Aptarkime tai, kas iš tiesų stabdo rožių žydėjimą, kaip šią klaidą atpažinti ir ką daryti, kad rožių krūmai vėl džiugintų pilnais žiedais.
Pagrindinė klaida – netinkamas genėjimas
Daugelis sodininkų rožes prižiūri su meile – tręšia, laisto, saugo nuo kenkėjų. Tačiau viena smulkmena dažnai pakiša koją: netinkamas arba visai nevykdomas genėjimas.
Rožės žydi tik ant jaunų, stiprių ūglių. Jei krūmas metai iš metų nėra genimas, jis pasensta – šakos tampa medėjančios, silpnesnės, o žiedų formavimasis sustoja. Tokia rožė gali atrodyti vešli, bet be jokių žiedų.
Ypač dažnai šią klaidą daro tie, kurie bijo „per stipriai“ apkarpyti. Bet rožės, skirtingai nei jautresni augalai, reikalauja griežtesnės rankos. Būtent pavasarinis genėjimas skatina žiedpumpurių formavimąsi – be jo, žydėjimo gali tekti laukti visą sezoną be jokio rezultato.
Jei norite, kad rožės žydėtų kasmet gausiai, būtina kiekvieną pavasarį nugenėti senas, silpnas šakas ir palikti vietos naujai augančioms.
Trūksta saulės – rožės tiesiog neturi jėgų žydėti
Nors rožės laikomos ištvermingais augalais, be tiesioginės saulės jos tiesiog neturi energijos žydėti. Tai vienas iš tų dalykų, kurį naujokai dažnai nuvertina – atrodo, kad „šviesi vieta“ yra pakankama. Tačiau rožėms neužtenka šviesos – joms reikia saulės.
Mažiausiai 5–6 valandos tiesioginių spindulių per dieną – tai būtinas minimumas. Jei rožės pasodintos šalia aukštų medžių, šiaurinėje pusėje ar kur jas užstoja pastatai – žiedų gali ir nebūti.
Be saulės rožės lėtina augimą, jų ūgliai tampa silpnesni, o energija kaupiasi išgyvenimui, ne žydėjimui. Tokie krūmai dažnai suformuoja vos vieną kitą žiedą visą vasarą, o kai kada – nė vieno.
Jei rožės nežydi jau ne pirmą sezoną, vertėtų kritiškai įvertinti jų vietą sode. Kartais paprastas perkėlimas į saulėtą kampą padaro stebuklus.
Per daug azoto – žaliuoja, bet rožės nežydi
Kai rožių krūmas vešlus, lapai sodriai žali, bet žiedų – nė vieno, labai tikėtina, kad rožės nežydi dėl per didelio azoto kiekio. Tai viena dažniausių tręšimo klaidų, ypač kai naudojamos universaliausios trąšos arba mėšlas be aiškios sudėties.
Azotas skatina augalo augimą – stiebus, lapus, bet ne žiedus. Per didelis jo kiekis paskatina krūmą „eiti į lapus“, o ne formuoti žiedus. Toks krūmas atrodo stiprus, bet iš tiesų – neveiklus žydėjimo prasme.
Kad rožės žydėtų, svarbu subalansuotas tręšimas. Reikia mažiau žaliosios masės skatinančių medžiagų, daugiau – žydėjimą skatinančių.
Ieškokite trąšų, kuriose:
- fosforo daugiau nei azoto (P > N),
- kalis užtikrina žiedų ilgaamžiškumą,
- nėra šviežio mėšlo – jis pertręšia ir gali pakenkti šaknims.
Jei sodinate rožes naujoje vietoje, dirva turėtų būti puri, humusinga, bet ne per riebi. Mažiau – šiuo atveju dažnai reiškia daugiau.
Neskina nužydėjusių žiedų – rožė „mano“, kad jos darbas baigtas
Rožės – protingi augalai. Jei jos jau suformavo žiedus ir jie liko ant krūmo iki pat nuvytimo, augalas gauna signalą, kad žydėjimo ciklas įvykdytas. Tada visa energija nukreipiama ne į naujus žiedus, o į sėklų brandinimą.
Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl rožės sustoja žydėti vasaros viduryje. Atrodo, kad sezonas dar ilgas, sąlygos puikios, bet nauji pumpurai nepasirodo.
Reguliarus nužydėjusių žiedų šalinimas – tai tarsi raginimas rožei žydėti toliau. Kuo dažniau šalinami nuvytę žiedai, tuo intensyviau krūmas formuoja naujus pumpurus.
Svarbu šalinti ne tik patį žiedą, bet ir bent dalį stiebo – nupjauti iki pirmo stipraus lapų mazgo ar šoninio ūglio. Taip ne tik paskatinamas žydėjimas, bet ir formuojamas gražesnis, tvarkingesnis krūmas.
Išvados: kai rožės nežydi, augalas tiesiog siunčia ženklą
Rožės – nelepios, bet jos kalba. Tik ne žodžiais, o savo išvaizda. Jei jos nežydi, vadinasi, kažkur yra disbalansas – per daug šešėlio, per daug azoto, per mažai genėjimo ar dėmesio po žydėjimo.
Laimei, dauguma šių klaidų yra lengvai pataisomos. Reikia tik žvilgsnio iš šalies, šiek tiek žinių ir drąsos imtis žirklių ar pakeisti vietą. Ir net jei šiemet žiedų dar teks palaukti, kitąmet rožės gali sužydėti taip, kad stabtels net kaimynai.
Nepamirškite stebėti, mokytis ir suprasti, kad kiekvienas augalas pasako daugiau, nei atrodo iš pirmo žvilgsnio.
