Essiac – viena žinomiausių arbatų, vadinamų „vėžio naikintoja“, kilusi iš Kanados.
Arbata vėžio naikintoja – toks pavadinimas skamba galingai, beveik stebuklingai. Nenuostabu, kad socialiniuose tinkluose, forumuose ar net močiutės virtuvėje šis terminas kartojamas su viltimi ir smalsumu. Tačiau ar iš tiesų gali egzistuoti tokia arbata, kuri viena pati kovotų su vėžinėmis ląstelėmis?
Kalbant apie liaudiškas priemones, viskas dažniausiai slypi tarp patirties, tradicijos ir truputį perdėto tikėjimo. Kai kurios žolelės tikrai turi stiprių antioksidacinių ar uždegimą mažinančių savybių, bet ar to pakanka, kad būtų vadinamos „naikintojomis“?
Straipsnyje pasigilinsim, iš kur kilo šis pavadinimas, kokios žolelės siejamos su šia idėja ir kur baigiasi naudinga praktika, o prasideda pavojingi mitai.
Iš kur atsirado terminas „arbata vėžio naikintoja“?
Šis pavadinimas neatsirado iš niekur – jis jau kelis dešimtmečius sklando alternatyvios medicinos pasaulyje. Vieni jį sieja su Essiac arbata – Kanadoje išpopuliarėjusiu žolelių mišiniu, kuriuo slaugytoja Rene Caisse gydė onkologinius pacientus. Kiti mini graviolą, o dar kiti – paprasčiausią dilgėlę ar ciberžolę.
Iš esmės, beveik visos vadinamosios „vėžį naikinančios arbatos“ turi vieną bendrą bruožą – jose gausu antioksidantų, priešuždegiminių savybių arba junginių, kurie laboratorijose vienu ar kitu būdu stabdė ląstelių augimą. Skamba rimtai, bet realybė – daug sudėtingesnė.
Reikia suprasti, kad šis pavadinimas dažniausiai kuriamas ne mokslininkų, o vartotojų. Jis išreiškia lūkestį, o ne garantiją. O tai labai svarbu atskirti – ypač kalbant apie tokį jautrų kontekstą kaip vėžys.
Essiac arbata: garsiausia „vėžio naikintoja“ iš Kanados?
Tarp visų žolelių mišinių, vadinamų „vėžio naikintojomis“, Essiac arbata tikriausiai žinomiausia. Ji atkeliavo iš Kanados, o jos sudėtis – gana neįprasta: keturios žolelės, kurių derinys ilgainiui tapo beveik kultiniu.
Šią arbatą XX a. pradžioje išpopuliarino Kanados slaugytoja Rene Caisse – ji ne tik surinko mišinį pagal žolininkės patarimus, bet ir pavadino jį savo pavarde atvirkščiai. Nuo tada Essiac vardas tapo žinomas visame pasaulyje.
Klasikinė Essiac sudėtis:
- Varnalėšos šaknis
- Rūgštynių lapai
- Raudmedžio žievė
- Rabarbarų šaknis
Tačiau svarbu aiškiai pasakyti – nėra mokslinių įrodymų, kad Essiac arbata gydytų vėžį. Nors kai kurie žmonės ją vartoja kaip papildomą priemonę, medikai perspėja dėl galimo šalutinio poveikio, ypač kepenims ar virškinimo sistemai.
Essiac arbata šiuo metu gaminama komerciškai, o originalų receptą turi tik viena įmonė – Essiac Canada International. Tad jei susiduri su šiuo vardu internete, verta patikrinti šaltinį ir nesivadovauti emocijomis – ši arbata gali būti ritualas, bet neturėtų tapti vieninteliu sprendimu.
Kokios žolelės laikomos „vėžio naikintojomis“?
Nors joks rimtas šaltinis nepateiks vienos arbatos kaip garantuotos priemonės prieš vėžį, kai kurios žolelės dažniau nei kitos minimos dėl savo stiprių savybių. Štai keletas, kurios nuolat sukasi šio termino kontekste:
- Ciberžolė – pagrindinis veiklusis junginys kurkuminas tyrinėjamas dėl galimos priešvėžinės veiklos. Labiausiai vertinamas dėl uždegimą mažinančių savybių.
- Žalioji arbata – ypač turtinga katechinais, kurie, anot kai kurių tyrimų, gali veikti kaip antioksidantai ir apsaugoti ląsteles nuo pažeidimų.
- Dilgėlė – seniai naudojama liaudies medicinoje, ypač detoksikacijai. Nors įrodymai riboti, dilgėlės žinomos kaip organizmą stiprinanti priemonė.
- Graviola – itin populiarus augalas Lotynų Amerikoje. Tyrimai rodo tam tikrą aktyvumą laboratorinėse sąlygose, tačiau tai dar toli nuo patvirtinto gydymo.
- Essiac mišinys – žolelių arbata, susidedanti iš varnalėšos šaknies, rūgštynių, šermukšnio žievės ir lapuočio rūšies. Populiarus alternatyvios terapijos būdas, tačiau moksliškai nepatvirtintas.
Svarbu – nė viena iš šių arbatų nėra oficialus gydymas. Tačiau jos gali būti naudojamos kaip papildoma priemonė šalia tradicinės terapijos, jeigu tai derinama su gydytojo žinia.
Kada žolelių arbata tampa rizika, o ne pagalba?
Žolelių arbatos gali būti puiki sveikatinimosi dalis – jos ramina, valo, stiprina, bet kaip ir bet kuri kita priemonė, turi savo ribas. Bėda prasideda tada, kai į augalinę arbatą žiūrima kaip į vienintelį sprendimą sudėtingoms sveikatos problemoms.
Kai kurios arbatose esančios medžiagos iš tiesų veikia stipriai – jos gali paveikti kepenų veiklą, kraujospūdį, net trukdyti kai kurių vaistų pasisavinimui. Vartojant tokias arbatas be saiko ar be aiškaus supratimo, galima ne padėti, o pakenkti.
Ypač svarbu tai suprasti tada, kai arbata pradedama naudoti gydymui savarankiškai, be pasitarimo su gydytoju. Tai gali būti ypač rizikinga žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, nėščiosioms ar tiems, kurie jau vartoja vaistus.
Arbata – tai palaikymas. Ji gali būti naudinga dalis bendros sveikatos priežiūros, bet ne stebuklas. Ir būtent dėl to reikia tiek šilumos, tiek atsakomybės ją renkantis.
Kaip atsakingai vartoti žolelių arbatas?
Jeigu jau domiesi vadinamosiomis „vėžį naikinančiomis arbatomis“, svarbiausia – elgtis atsakingai. Pirmiausia verta suprasti, kad žolelių arbata gali būti naudinga kaip bendro gyvenimo būdo dalis: ji atpalaiduoja, ramina, palaiko organizmą natūraliai. Tačiau tai nėra vaistas – veikiau foninė parama, o ne pagrindinis gydymo įrankis.
Jei nusprendei išbandyti konkrečią arbatą, pirmas žingsnis – pasidomėti jos sudėtimi. Kiekviena žolelė turi ne tik naudą, bet ir ribas. Pvz., kai kurie augalai netinka nėščiosioms ar sergantiems inkstų ligomis. Geriausia – pradėti nuo mažo kiekio, stebėti savijautą ir neskubėti.
Taip pat svarbu reguliariai keisti žolelių tipus – nevartoti tos pačios arbatžolės mėnesiais iš eilės. Organizmas geriausiai reaguoja į įvairovę ir saiką. Vienas puodelis per dieną, kelių savaičių kursas, pertrauka – toks požiūris leidžia išlaikyti naudą be perdozavimo rizikos.
Ir dar viena detalė – jei vartoji vaistus ar turi rimtų sveikatos problemų, pasitark su gydytoju ar vaistininku. Nors arbata atrodo nekaltai, jos poveikis kūne gali būti kur kas stipresnis nei tikėtasi.
Išvada
„Arbata vėžio naikintoja“ – tai skambus, bet klaidinantis terminas, už kurio dažnai slepiasi viltis, ne visada pagrįsta realybe. Tokios arbatos kaip Essiac gali būti įdomi istorijos dalis, alternatyvios sveikatinimosi kultūros pavyzdys ar net palaikymo ritualas, tačiau joks žolelių mišinys negali pakeisti medicininio gydymo.
Tai nereiškia, kad arbatos bevertės – priešingai, jos gali būti vertingos kaip kasdienio palaikymo priemonė, psichologinio komforto šaltinis ar natūralus papildas. Tačiau tik tuomet, kai vartojamos atsakingai, su supratimu, kad tai – dalis visumos, o ne stebuklingas sprendimas.
