Jei dažnai daiktai krenta iš rankų – patikrink nervų sistemą

Kartais atrodo, jog puodelis išslysta netyčia, o šaukštelis nukrenta be jokios priežasties. Jei tai nutinka retai – tikriausiai kaltas paprastas išsiblaškymas. Tačiau kai daiktai krenta iš rankų nuolat, net kai jų tvirtai laikaisi – tai jau signalas. Ir šis signalas dažnai siunčiamas per tavo nervų sistemą.

Mūsų rankų judesius kontroliuoja sudėtinga sistema: nervai, raumenys ir smegenys. Bet kai sutrinka kuri nors grandis – imame pastebėti keistus dalykus: tarsi prarandame jėgą, pirštai tampa nerangūs, atsiranda nutirpimai ar dilgčiojimas. Visa tai gali būti pirmasis rimtesnių sveikatos problemų ženklas.

Kas kontroliuoja mūsų rankų judesius?

Kiekvienas piršto judesys – tai nervinio impulso kelionė nuo smegenų iki raumenų. Mūsų stuburo kaklinėje dalyje išsiskiria nervų šaknys, kurios keliauja į rankas: per petį, žastą, dilbį ir galiausiai – į delnus bei pirštus.

Trijų pagrindinių nervų – alkūninis, stipininis ir vidurinis – veikla užtikrina, kad pirštai jaustų, laikytų, spaustų. Jei kurio nors iš jų veikla sutrinka, pasireiškia šie simptomai:

• Dažnas daiktų iškritimas
• Tirpimas ar dilgčiojimas pirštuose
• Rankos silpnumas, ypač laikant sunkesnius objektus
• Sumažėjęs jautrumas (nejauti puodelio svorio ar tekstūros)

Dažniausios priežastys, kodėl krenta daiktai

Karpalinio tunelio sindromas. Tai viena dažniausių priežasčių, kodėl rankos praranda jėgą ir jautrumą. Dažnai pasireiškia tiems, kas dirba kompiuteriu ar atlieka monotoniškus judesius (siuvėjai, muzikantai, vairuotojai).

Pagrindiniai simptomai:

• Tirpstantys 3 pirmieji pirštai (nykštys, rodomasis, vidurinis)
• Rytinis rankų sustingimas
• Daiktai „tiesiog iškrenta“ iš rankų

Kaklinės stuburo dalies problemos. Tarpslankstelinės išvaržos, nervų šaknų užspaudimai kaklo srityje taip pat sukelia jutimų ir motorikos sutrikimus rankose.

Būdingi požymiai:

• Skausmas sklindantis nuo kaklo į petį, žastą ar dilbį
• Silpnumas rankoje
• Sumažėjusi jėga spaudžiant ar laikant

Neuropatijos (nervų pažeidimai). Jos dažnai atsiranda sergant cukriniu diabetu, esant B grupės vitaminų trūkumui arba po virusinių ligų.

Tirpimas, deginimas, netikėtas skausmas ir rankų nejautra – ženklai, kad nervai siunčia SOS signalą.

Raumenų ar sausgyslių silpnumas. Kartais problema ne nervuose, o tiesioginiuose judėjimo vykdytojuose – raumenyse. Tai gali būti dėl pertempimo, raumenų ligų ar net senstančio audinio struktūrų.

Kokius tyrimus verta atlikti?

Norint tiksliai sužinoti priežastį, kada krenta daiktai iš rankų, verta atlikti šiuos tyrimus:

• EMG (elektromiografija) – parodo, kaip nervai „kalbasi“ su raumenimis.
• Stuburo kaklinės dalies rentgenas ar MRT – jei įtariama nervų šaknų kompresija.
• Vitaminų tyrimai – ypač B1, B6, B12 ir folio rūgšties.
• Gliukozės ir HbA1c testai – padeda išsiaiškinti, ar nėra cukrinio diabeto.
• Neurologo konsultacija – svarbiausia žingsnis, jei simptomai kartojasi ilgą laiką.

Namų testas: kaip patikrinti nervų jautrumą?

Atsisėsk, išskėsk rankas, užsimerk ir pabandyk paimti objektą (pvz., monetą) be žvilgsnio.
Jei jauti, kad objektas „ne taip laikosi“, krenta, spaudimas silpnas – tavo sensorika gali būti sutrikusi.

Taip pat gali pabandyti:

• Laikyti sunkią stiklinę vandens – ar ji ilgai rankoje išlieka?
• Užsukti plastikinio butelio kamštelį – ar nejauti sunkumo, ar slysta?

Tai paprasti, bet efektyvūs testai.

Prevencija ir kasdieniai sprendimai

Tempimo pratimai kaklui ir rankoms – mažina įtampą nervų srityje.
Venk ilgų statinių pozų prie kompiuterio – keisk laikyseną kas 30 min.
Naudok specialias atramas rankoms (ergonomišką pelę, klaviatūrą)
Gerk daugiau vandens ir mažink cukraus kiekį – svarbu nervų sistemai.
Mityba su B grupės vitaminais ir omega‑3 riebalais – padeda nervų audiniams atsistatyti.

Išvada – kai daiktai krenta, kūnas kalba

Ne kiekvienas daikto iškritimas yra bėda. Tačiau kai tai tampa nuolatiniu reiškiniu – tai jau nervų sistemos šauksmas. Nenusimink, bet pasitikrink – kuo anksčiau žinosi, tuo greičiau padėsi savo rankoms atgauti jėgą ir jautrumą.

Nervai nėra nematomi – jų signalus gali matyti kiekvieną dieną: daiktų iškritimu, rankos tingumu ar pirštų nejautra. Nepalik jų be atsako.