Kofeino poveikis odai gali pasireikšti raukšlėmis ir sausumu, kurį galima sumažinti keičiant įpročius.
Kava – mūsų rytų gelbėtoja, protų sužadinimo ritualas ir tarsi „legali“ energijos dozė. Tačiau ar kada nors susimąstei, kodėl vis dažniau jautiesi pavargęs net ir po kelių puodelių kavos?
Dar mūsų močiutės pastebėjo, kad per didelis kavos vartojimas ne atgaivina, o tyliai sekina. Tik tada tai buvo siejama ne su kofeinu, o su „kava, kuri ištraukia jėgas“.
Šiandien žinome daugiau – kofeinas veikia ne tik mūsų nervų sistemą, bet ir hormonų pusiausvyrą, virškinimą, odą, net mineralų įsisavinimą. Ir nors kavos naudos neabejotinos, mažai kalbama apie tai, kas nutinka, kai jos atsisakome.
Ką išties daro kofeinas mūsų kūnui, ir kodėl kai kurie žmonės tik atsisakę kavos vėl pasijuto savimi? Apžvelkime.
Kofeinas – ne energija, o skolintas budrumas
Daug kas įsivaizduoja, kad kofeinas „suteikia energijos“. Iš tiesų jis neveikia kaip energijos šaltinis – jis tiesiog laikinai blokuoja signalus, kurie praneša apie nuovargį.
Kai išgeriame kavos ar energinio gėrimo, kofeinas prisijungia prie adenozino receptorių – tai tie receptoriai, kurie siunčia žinią, kad kūnas pavargo. Taigi organizmas galvoja, kad dar gali veikti, nors realiai jau seniai prašo poilsio.
Toks budrumo „skolinimasis“ iš organizmo rezervų ilguoju laikotarpiu kenkia. Visi pažįstame tą jausmą: pirmąją dienos pusę jaučiamės pakankamai žvalūs, bet popiet – staigus energijos kritimas, nerimas, neretai net rankų drebėjimas.
Tai nėra tik „per daug kavos“. Tai ženklas, kad kūnas bando susigrąžinti balansą. O jei kofeinas vartojamas kasdien – organizmas pradeda gyventi nuolatiniame išsekimo-rezervų aktyvavimo cikle.
Kūnas be kofeino atsigauna stebėtinai greitai
Nors daugelis bijo atsisakyti kavos dėl galimo mieguistumo ar „nutraukimo“ simptomų, realybė dažnai nustebina. Jau po kelių dienų be kofeino kai kurie žmonės pastebi, kad rytais bunda natūraliai, be žadintuvo, o galvoje – daugiau aiškumo nei įprastai.
Pirmoji savaitė gali būti sudėtinga – ypač jei kofeinas vartojamas ilgai ir reguliariai. Gali pasireikšti galvos skausmas, šiek tiek dirglumo, lėtumas. Tačiau tai trumpalaikis etapas, po kurio dažnas jaučiasi tarsi „atsijungęs nuo miglos“.
Miego kokybė taip pat gerėja: žmonės lengviau užmiega, prabunda rečiau, o ryte jaučiasi pailsėję. Net popietinis energijos kritimas išnyksta – nes organizmas vėl ima reguliuoti energiją pats, be kofeino įsikišimo.
Šis pokytis primena, kad kūnas turi stiprų savaiminį atsinaujinimo mechanizmą. Reikia tik leisti jam veikti netrukdomai.
Kofeinas ir nerimas – pavojinga draugystė
Ne visi žino, kad kofeinas tiesiogiai veikia mūsų nervų sistemą, ypač jei esame jautresni stresui. Jis aktyvina simpatinę nervų sistemą – tą pačią, kuri atsakinga už „kovok arba bėk“ reakciją.
Tai reiškia, kad net mažas kiekis kofeino gali sukelti širdies plakimą, vidinę įtampą, nerimą ar net panikos jausmą. Ypač tai aktualu tiems, kurie jau kenčia nuo nerimo sutrikimų ar linkę į perdegimą.
Įdomu tai, kad kai kurie žmonės visą gyvenimą mano, jog jų nerimas yra „charakterio bruožas“, o ne kasdienės kavos pasekmė. Ir tik nutraukus kofeino vartojimą paaiškėja – drebėjimas, įtampa, nekantrumas ir net virškinimo sutrikimai buvo tiesiog organizmo reakcija į nuolatinę stimuliaciją.
Be kofeino nervų sistema ima veikti ramiau. Atsiranda daugiau vidinės tylos, mažiau impulsyvių reakcijų, o net kasdieniai stresai tampa lengviau valdomi.
Kofeinas trikdo moterų hormonų pusiausvyrą
Nors dažniausiai apie kofeino poveikį kalbame bendrai, moterų organizmas į jį reaguoja kiek kitaip – jautriau. Net vidutinė kavos ar juodosios arbatos dozė gali paveikti estrogenų lygį, o tai ypač aktualu toms, kurios kovoja su PMS, hormoniniais spuogais ar menopauzės simptomais.
Tyrimai rodo, kad kofeinas gali skatinti estrogeno perteklių kai kurių moterų organizme. Tai gali pasireikšti emociniu nestabilumu, patinimu, ciklo nereguliarumu ar net padidintu krūtų jautrumu.
Be to, kofeinas trikdo antinksčių veiklą – o tai yra svarbi grandis visame hormonų reguliavimo mechanizme. Nuolatinis stimuliavimas išsekina šias liaukas, kurios ilgainiui nustoja efektyviai gaminti streso hormonų balansą palaikančius komponentus.
Pašalinus kofeiną, daugelis moterų pastebi mažesnį emocinį svyravimą, lengvesnius mėnesinių ciklus ar net pagerėjusią odos būklę. Ir tai – be jokių papildomų priemonių ar papildų.
Skrandis nerimsta? Gali būti kaltas ne maistas, o kofeinas
Dažnas kaltina riebų maistą ar stresą dėl pilvo pūtimo, refliukso ar rūgštingumo. Tačiau nedaugelis įtaria, kad kaltininkas gali būti kasdienis rytinis puodelis kavos ar net žaliosios arbatos.
Kofeinas skatina skrandžio rūgšties išsiskyrimą, o tai – viena iš pagrindinių priežasčių, kodėl atsiranda deginimas gerklėje, nemalonus spaudimas pilve ar net skrandžio gleivinės dirginimas.
Be to, kofeinas veikia kaip natūralus laisvinamasis. Tai skamba gerai – iki tol, kol dėl to atsiranda dirgliosios žarnos sindromo simptomai: nepastovus tuštinimasis, spazmai, pilvo pūtimas. Ypač jautriems žmonėms net ir viena stipresnė porcija gali sukelti nemalonumų visai dienai.
Įdomu tai, kad net be laktozės ar glitimo dietos, kai kurie žmonės jaučiasi geriau tik tada, kai atsisako… kofeino. Organizmas nurimsta, virškinimas susitvarko, o pilvas nebesipučia be aiškios priežasties.
Kofeinas slopina odos grožį ir skaistumą
Nors daugelis vertina kavą kaip rytinį ritualą, mažai kas žino, kaip ji veikia mūsų odą. Kofeinas gali trukdyti organizmui gaminti pakankamai kolageno – pagrindinio baltymo, atsakingo už odos elastingumą ir jaunatvišką išvaizdą.
Kolageno gamybos sulėtėjimas reiškia, kad oda greičiau praranda drėgmę, tampa sausesnė ir greičiau raukšlėjasi. Be to, kofeinas pasižymi diuretiko savybėmis, todėl organizmas greičiau netenka skysčių – tai dar vienas veiksnys, kuris sausina odą ir mažina jos skaistumą.
Be to, kofeinas sukelia kraujagyslių susitraukimą, o tai gali lemti blyškią, „nuvytusią“ odos išvaizdą ir pagreitinti veido paraudimų atsiradimą. Daugelis žmonių pastebi, kad atsisakius kavos oda tampa gyvybingesnė ir gaivesnė.
Jei sieki sveikesnės odos ir mažiau raukšlių, verta bent sumažinti kofeino kiekį ar bent keletą dienų pasimėgauti be jo – oda tikrai tau padėkos.
Kofeinas ir dantų spalva – nematoma problema
Dauguma žino, kad kava gali dažyti dantis, bet ne visi suvokia, kiek ilgainiui tai gali pakenkti dantų sveikatai. Kofeinas, ypač kartu su rūgštinėmis medžiagomis, silpnina emalį – tą ploną apsauginį sluoksnį, kuris saugo dantis nuo ėduonies ir dėmių.
Per ilgą laiką šis emalio silpnėjimas gali lemti jautrumą, didesnę ėduonies riziką ir nepatrauklias dėmes ant dantų. Be to, kava ar juodoji arbata su kofeinu turi taninų – medžiagų, kurios dar labiau prisideda prie dantų spalvos pakitimų.
Verta nepamiršti, kad burnos higiena čia tampa dar svarbesnė – reguliarios burnos skalavimo procedūros, geras dantų valymas ir periodiškas apsilankymas pas odontologą padės sumažinti šiuos neigiamus kofeino poveikius.
Tačiau, jei pastebi dantų spalvos pakitimą ar jautrumą, vertėtų sumažinti kofeino kiekį arba bent laikinai daryti pertrauką.
Išvados: kodėl verta peržiūrėti kofeino vartojimą
Kofeinas – galingas stimuliatorius, kuris gali suteikti energijos ir pagerinti nuotaiką, bet taip pat slepia daug nematomų pavojų mūsų organizmui. Senoliai puikiai žinojo, kad per didelis kavos ar kitų kofeino turinčių produktų vartojimas ilgainiui vargina kūną.
Miego sutrikimai, padidėjęs nerimas, hormonų disbalansas, virškinimo problemos, odos sausumas ir dantų spalvos pakitimai – tai tik keletas simptomų, kurie dažnai susiję su kofeino pertekliumi.
Mažinant kofeino kiekį ar visai jį atsisakant, galima pastebėti daug pozityvių pokyčių – ramybę, geresnę miego kokybę, sveikesnę odą ir tvirtesnius dantis. Tai ne tik senolių išmintis, bet ir šiuolaikinių mokslinių tyrimų patvirtintas faktas.
Vertinkime savo kūną ir atkreipkime dėmesį į tai, ką jame „slėpiasi“ po kiekvienu puodeliu kavos.
