Morkų lapų arbata gali būti švelni, šiek tiek kartoka, bet naudinga organizmui.
Morkų lapų arbata – tai netikėtas, bet vis labiau naudojamas būdas išnaudoti tai, ką dauguma tiesiog išmeta. Kai darže išrauni morkas, lapai neretai keliauja tiesiai į kompostą. Bet senoliai turėjo kitą požiūrį – jie šias žalumas naudojo gydomiesiems nuovirams ir arbatoms, kurios, pasak jų, stiprino organizmą ir valė iš vidaus.
Liaudies medicina vertino morkų lapus dėl chlorofilo, vitaminų ir švelnaus organizmo valymo poveikio. Jei iki šiol viską metei į kompostą – verta pabandyti kitaip.
Jeigu darže ar turguje pasitaikė morkų su vešlia lapija – neskubėkit jos išmesti. Galbūt tai ne atliekos, o paprasta, veiksminga ir natūrali priemonė, apie kurią verta sužinoti daugiau.
Iš kur atsirado morkų lapų arbatos idėja?
Įdomu tai, kad apie morkų lapus kalbėta dar senų žolininkų užrašuose. Jie nebuvo laikomi pagrindine gydymo priemone, bet dažnai naudoti „valymui tarp sezonų“. Pavasarį ar rudenį, kai organizmas pavargęs, o šviežių žalumynų dar mažai, tokia arbata buvo tarsi lengvas perkrovimas kūnui.
Tiesa, šios arbatos niekas negėrė dėl skonio. Ji šiek tiek kartoka, žolinė, net primena dilgėlių ar petražolių užpilą. Bet tie, kas žinojo, ką daro – užsigerdavo šaukštu medaus ar šlakeliu citrinos. Nes esmė buvo ne skonis, o poveikis.
Pasak senų aprašymų, ši arbata ypač naudinga, kai jaučiamas sunkumas, vangumas, patinimai. Ne kaip stebuklingas eliksyras, o kaip papildoma, švelni pagalba, leidžianti kūnui dirbti sklandžiau.
Ką sako šiuolaikiniai žolininkai?
Nors morkų lapų arbata iki šiol nėra detaliai ištirta moksliškai, žolininkai ir natūralios medicinos šalininkai vis dažniau apie ją užsimena. Ne todėl, kad tai stebuklas, o todėl, kad ji paprasta, prieinama ir švelni – tarsi kasdienis foninis palaikymas, o ne ryški intervencija.
Šiandien, kai daug kalbama apie perdirbimą, tvarumą ir „visko panaudojimą“, morkų lapų arbata tampa natūraliu pasirinkimu tiems, kurie nenori, kad naudingi augalo komponentai tiesiog nueitų veltui. Tai tarsi nedidelis pasipriešinimas vartotojiškumui – kai iš vienos daržovės gali gauti ir maistą, ir sveikatą palaikančią priemonę.
Be to, vis daugiau žmonių pradeda eksperimentuoti patys. Vieni džiovina lapus, kiti verda šviežius. Vieni derina su mėtomis ar citrina, kiti geria vienus. Rezultatas – unikalus ryšys su augalu, kurio anksčiau tiesiog nesureikšmindavom.
Kuo naudinga morkų lapų arbata?
Nors apie morkų lapų savybes retai kalbama garsiai, jose slypi ne viena įdomi medžiaga. Liaudies medicina dažnai pasikliaudavo augalų „antriniais“ elementais – šaknimis, žiedais ar, kaip šiuo atveju, lapais – ir ne be reikalo.
Morkų lapų arbata dažniausiai minima dėl šių galimų savybių:
- Lengvas šlapimo išsiskyrimą skatinantis poveikis, padedantis pasišalinti skysčių pertekliui.
- Chlorofilas, kuris gali palaikyti organizmo valymą ir prisidėti prie kraujo kokybės gerinimo.
- Antioksidantai, padedantys kovoti su laisvaisiais radikalais.
- Vitaminai A, K, C, naudingi imuninei sistemai ir odos būklei.
- Mineralai, tokie kaip kalcis, kalis, magnis – ypač svarbūs pavasarį, kai organizmas išsekęs.
Svarbu pažymėti, kad tai nėra gydymo priemonė, bet gali būti puikus kasdienės mitybos papildymas – kaip ir daugelis kitų žolelių arbatų. Nedideliais kiekiais vartojama reguliariai, ji tampa tarsi foniniu kūno sąjungininku.
Kaip pasiruošti morkų lapų arbatą?
Ši arbata nereikalauja nei specialių įrankių, nei sudėtingos procedūros – tik šiek tiek kruopštumo ir noro išnaudoti tai, kas dažnai keliauja į šiukšlių kibirą.
Pirmas žingsnis – atsirinkti švarius, tvirtus lapus. Geriausia – iš daržo ar patikimo ūkio, kur žinai, kad nebuvo naudoti chemikalai. Nuplauk po vėsiu vandeniu, leisk nudžiūti ant rankšluosčio. Toliau viskas priklauso nuo tavęs – nori švelnesnio skonio? Naudok šviežius lapus. Ieškai ilgesnio saugojimo? Džiovink ir laikyk sandariame stiklainyje.
Verdant arbatą, pakanka kelių lapelių puodelyje – užpilk karštu (bet ne verdančiu) vandeniu ir palik 10–15 minučių pritraukti. Kvapas primena laukinius žalumynus, skonis – kiek kartokas, bet gaivus. Geriama be saldiklių arba su šlakeliu citrinos, jei norisi šiek tiek rūgštelės.
Tai nėra ta arbata, kurią geri iš įpročio – greičiau tokia, kurią įvertini tada, kai norisi kažko natūralaus, lengvo ir naudingo sau.
Išvada
Morkų lapų arbata – tai pavyzdys, kaip iš paprasčiausių dalykų galima sukurti naudingą ir prasmingą rutiną. Tai ne stebuklingas eliksyras, bet švelni, tvari ir vertinga alternatyva, padedanti ne tik kūnui, bet ir požiūriui – mažiau švaistyti, daugiau išnaudoti.
