Staigūs nuotaikų pokyčiai? Kaltas gali būti ne stresas

Ar kada susimąstei, kodėl vieną akimirką jautiesi puikiai, o kitą – viskas erzina, liūdina ar net verčia pykti? Staigūs nuotaikų pokyčiai dažnai priskiriami stresui, tačiau tai nėra vienintelis kaltininkas. Tavo kūnas kalba – reikia tik įsiklausyti.

Šiandien vis daugiau žmonių patiria emocinį nestabilumą. Greitai kintanti nuotaika, dirglumas, nerimas ar net staigi apatija – tai ženklai, kad gali būti išsibalansavusi ne tik psichologinė, bet ir fiziologinė pusiausvyra.

Daugybė tyrimų rodo, kad vitaminų trūkumas, hormonų disbalansas, žarnyno mikrobiotos sutrikimai ir net cukraus kiekio svyravimai kraujyje daro didelę įtaką mūsų nuotaikai. Taigi, net jei atrodo, kad kaltas darbe patirtas stresas, tikroji priežastis gali slypėti giliau.

Hormonai – emocijų dirigentai

Hormonų veikla – tai tarsi nematoma sistema, valdanti mūsų nuotaikas. Net menkiausias svyravimas gali paveikti emocinį foną. Ypač tai aktualu moterims, kurios natūraliai patiria daugiau hormoninių pokyčių menstruacinio ciklo metu, nėštumo ar menopauzės laikotarpiu.

Tačiau hormonai paveikia ir vyrus. Sumažėjęs testosterono lygis gali sukelti dirglumą, apatiją, net depresinius simptomus. Kita vertus, skydliaukės hormonų trūkumas – hipotiroidizmas – taip pat glaudžiai susijęs su nuotaikų svyravimu, energijos stoka ir sumažėjusiu gyvenimo džiaugsmu.

Dažnas nepastebi, kad šie hormoniniai pokyčiai vyksta palaipsniui. Iš pradžių tai gali būti tik nedidelis nuovargis, vėliau – jau nuolatinis nerimas, o galiausiai – staigūs nuotaikų šuoliai be akivaizdžios priežasties.

Cukraus kiekis kraujyje: svyravimai – emocinis nestabilumas

Ar jautiesi piktas ar dirglus, kai esi alkanas? Tai ne šiaip nuotaika – tai cukraus kiekio kraujyje svyravimo pasekmė. Organizmui trūkstant gliukozės, smegenys reaguoja jautriai, nes tai jų pagrindinis kuras.

Dideli cukraus šuoliai, atsirandantys po saldaus maisto ar greitai įsisavinamų angliavandenių, sukelia energijos antplūdį, po kurio seka staigus kritimas. Šis „sūpynės“ efektas gali pasireikšti ir emocine prasme – nuo pakilios nuotaikos iki depresijos per kelias valandas.

Toks svyravimas dažnai susijęs su netinkama mityba: per mažai baltymų, skaidulų ir gerųjų riebalų. Ilgainiui tokia būsena alina ne tik kūną, bet ir psichiką, sukelia nerimą, nemigą, net panikos atakas.

Vitaminų ir mineralų trūkumas – slapti nuotaikos „vagys“

Tavo nuotaikai įtakos turi net smulkiausios medžiagos organizme – vitaminai ir mikroelementai. Štai keletas svarbiausių:

• Vitaminas D: jo trūkumas glaudžiai susijęs su depresija, nerimu ir nuotaikų pokyčiais. Šviesos trūkumas žiemą – viena pagrindinių priežasčių.
• B grupės vitaminai: ypač B6, B9 (folio rūgštis) ir B12 atsakingi už nervų sistemos funkcijas, serotonino sintezę.
• Magnis: padeda reguliuoti nervų veiklą, raumenų atsipalaidavimą ir streso atsaką.
• Cinkas: mažina nerimą, padeda išlaikyti proto aiškumą.

Šių medžiagų trūkumas ne visada pasireiškia akivaizdžiai – nuotaikų kaita gali būti vienintelis signalas, kad organizmas šaukiasi pagalbos.

Žarnynas – „antrieji smegenys“

Pastaraisiais metais daug dėmesio skiriama žarnyno ir smegenų ašiai. Tyrimai rodo, kad daugiau nei 90 % serotonino, dar vadinamo „laimės hormonu“, gaminama būtent žarnyne.

Jei žarnyno mikroflora išsibalansuoja – dėl antibiotikų, netinkamos mitybos ar streso – serotonino gamyba mažėja. Rezultatas? Nuotaikų svyravimas, nerimas, net depresija.

Taip pat žarnyno sienelės pralaidumas (vadinamasis „nutekėjusio žarnyno sindromas“) leidžia toksinams patekti į kraują ir paveikti nervų sistemą. Todėl rūpinimasis žarnyno sveikata yra ir rūpinimasis emocine būsena.

Miegas – pamirštas stabilumo ramstis

Trumpas ar prastas miegas daro tiesioginę įtaką nuotaikai. Po nakties be gilaus miego organizme padidėja kortizolio (streso hormono) lygis, sumažėja serotoninas ir dopaminas – atsiranda nuovargis, jautrumas, net agresija.

Lėtinis miego trūkumas ne tik silpnina imuninę sistemą, bet ir didina riziką sirgti depresija. Jei dažnai būni dirglus ar jautrus – pirmiausia peržiūrėk savo miego kokybę.

Ką daryti, jei nuotaikos „šokinėja“?

• Atlik kraujo tyrimus: patikrink skydliaukės funkciją, vitamino D, B grupės, geležies ir cukraus kiekį.
• Stebėk mitybą: venk perdirbto maisto, įtrauk daugiau daržovių, sveikųjų riebalų, probiotikų.
• Rūpinkis žarnynu: naudok prebiotikus (skaidulas), raugintus produktus, geruosius bakterijų papildus.
• Miegok 7–9 valandas per parą: ypač svarbus gilus miegas.
• Venk stimuliantų: per daug kofeino, alkoholis ar cukrus išbalansuoja nuotaiką.
• Judėk: fizinis aktyvumas skatina serotonino ir endorfinų išsiskyrimą.

Kada kreiptis į specialistą?

Jei nuotaikų pokyčiai tampa dažni, trukdo kasdieniam gyvenimui ar santykiams, svarbu kreiptis į gydytoją ar psichikos sveikatos specialistą. Kartais už to slypi ne tik fiziologiniai, bet ir emociniai ar trauminiai veiksniai, kuriems reikia profesionalaus požiūrio.

Svarbiausia – neignoruoti. Staigus nuotaikos svyravimas gali būti tik pradžia. Kuo anksčiau sureaguosi, tuo lengviau bus grąžinti pusiausvyrą.