Verslininkas prie stalo tiksliai planuoja finansinius sprendimus.
Nuo akcijų rinkų permainingumo iki kriptovaliutų spėlionių – šiandien investuotojui siūloma viskas. Bet kai kalbame ne apie asmenines spekuliacijas, o apie realaus verslo augimą, sprendimas turi būti pagrįstas ne vien pelno siekiu. Jis turi atnešti stabilumą, lankstumą ir veikimo aiškumą. Štai čia į sceną žengia viena iš mažiausiai mitais apipintų, bet per mažai suprantamų priemonių – atviras kreditų fondas.
Kam aktualus šis finansavimo modelis?
Pirmiausia – tiems, kurie nori auginti verslą, o ne žaisti rizikos žaidimus. Atviras kreditų fondas 3 (AKF3) skirtas smulkiajam ir vidutiniam verslui, kuris siekia investuoti į plėtrą, naujas technologijas ar apyvartinį kapitalą. Skirtingai nei komercinių bankų siūlomos paskolos, čia siūlomos palankesnės sąlygos: mažesnė marža, ilgesnis laikotarpis, lankstesni įsipareigojimai. Ir svarbiausia – šis fondas paremtas valstybės bei finansų tarpininkų bendradarbiavimu, todėl jo tikslas – ne pelnas, o veiklos skatinimas.
Reikia pabrėžti ir tai, kad AKF3 tinka ne tik technologijų ar paslaugų sektoriui. Juo gali pasinaudoti ir gamybinės įmonės, viešbučiai, logistikos bendrovės – visos veiklos sritys, kurios atitinka fondo reikalavimus, išskyrus griežtai apribotas rizikos zonas (pvz., tabako ar azartinių lošimų sektorius).
Kuo skiriasi nuo banko paskolos?
Tai, kad atviras kreditų fondas finansuojamas iš kelių šaltinių, leidžia užtikrinti konkurencingesnes sąlygas. Vienas iš pagrindinių skirtumų – AKF3 padengia iki 75% visos paskolos sumos, o likusią dalį – finansų tarpininkas. Ši dviguba struktūra skatina dalyvaujančias šalis aktyviai vertinti riziką, bet kartu leidžia suteikti paskolą ir tada, kai bankai linkę atsisakyti.
Pavyzdžiui, jei verslas siekia investuoti 500 000 eurų į modernią įrangą, AKF3 gali padengti iki 375 000 eurų, likusią dalį prisiima tarpininkas. Maksimali AKF3 suma – 750 000 eurų, o terminas gali siekti 10 metų. Tokios sąlygos – ypač palankios verslams, kurių grąža planuojama vidutinėje ar ilgoje perspektyvoje.
Kodėl tai gali būti alternatyva investicijai?
Nors dažnai kreditų fondai laikomi tik skolinimosi priemone, AKF3 atveju verta keisti požiūrį: tai instrumentas, kuris leidžia efektyviai valdyti riziką ir užtikrinti ilgalaikę grąžą ne iš „rinkos augimo“, o iš pačios veiklos rezultato. Kitaip tariant – investuodami per šią sistemą, galite būti tikri, kad lėšos dirba ne atsitiktinėje akcijų biržoje, o jūsų verslo procese.
Būtent dėl šio požiūrio pokyčio atviras kreditų fondas verslui tampa pasirinkimu tiems, kurie galvoja ne tik apie pelną, bet ir apie veiklos kontrolę. Jei klasikinė investicija reiškia riziką be įtakos, čia – jūs valdote tiek riziką, tiek rezultatą.
Kada verta rinktis AKF3 vietoje kitų formų?
Šis sprendimas ypač aktualus:
- Kai verslas turi aiškų plėtros planą, bet trūksta dalies finansavimo.
- Kai bankai siūlo paskolą su nepriimtinai aukšta marža arba trumpu laikotarpiu.
- Kai norisi finansuoti projektą su aiškia grąža, bet mažiau likvidžia grąžos forma.
- Kai prioritetas – ne spekuliacija, o stabilus veiklos vystymas.
- Kai reikalingas lankstus finansavimo grafikas arba galimybė naudoti lizingą ar kredito liniją.
Viduryje finansinių alternatyvų, kuriose dominuoja akcijos, fondai ir trumpalaikiai spekuliaciniai instrumentai, būtent atviras kreditų fondas verslui išlieka bene vienintele priemone, jungiančia finansinį pagrįstumą su veiklos rezultatu.
Jis netinka visiems. Bet tiems, kurie mąsto strategiškai, kurie turi verslą ir nori jį auginti valdomai – tai ne alternatyva, o sprendimas. Toks, kuris leidžia ne „investuoti“, o veikti.
