Kodėl šiemet jūsų agurkai gali nesunokti – pasitikrinkite dabar

Agurkai nesunoksta, nors laistote, prižiūrite ir net kalbate jiems gražiai? Tokia situacija šiemet ištiko ne vieną daržininką – net ir patyrusius. Kodėl taip nutinka ir ką dar galima išgelbėti?

Augintojai vis dažniau pastebi: agurkų krūmai žaliuoja, bet vaisiai lieka smulkūs, kieti arba visai nustoja augti. Kai kurie gelsta dar nespėję prinokti, o kiti – tiesiog „užstringa“. Priežasčių gali būti kelios – nuo dirvožemio iki klimato pokyčių.

Agurkų augimas gali sustoti dėl daugybės priežasčių – ne visada kaltas sodinukas ar trąšos. Kartais užtenka kelių nepastebimų klaidų ar pasikeitusių oro sąlygų, kad vaisiai liautųsi brendę. Svarbu laiku pastebėti ženklus ir žinoti, kur ieškoti priežasties.

Orų permainos – tylesnis, bet pavojingas priešas

Pastaraisiais metais daržininkai vis dažniau pastebi – orai ne tik permainingi, bet ir „neprognozuojami“. Karštos bangos, po kurių staiga pliaupia lietūs, šiltnamių mikroklimatą išbalansuoja, o agurkai to neatlaiko.

Staigūs temperatūros šuoliai gali pristabdyti vaisių vystymąsi. Dienomis – karšta kaip tropikuose, o naktimis – vos +10 °C. Tokios svyravimo sąlygos agurkams labai nepalankios. Jie „pasimeta“ – vegetacija lėtėja, o vaisiai nustoja bręsti.

Per karščius agurkų žiedai dažnai nubyra, o užsimezgę vaisiai vysta dar nespėję paaugti. Dėl nuolatinės drėgmės kaitos augalas taip pat patiria stresą – o stresas tiesiogiai veikia derlių.

Jeigu šiemet pastebite, kad jūsų agurkai nesunoksta – pirmiausia atkreipkite dėmesį į tai, kaip keitėsi orai per paskutines kelias savaites.

Nuo pertręšimo iki netinkamo pH – dirvožemio klaidos

Agurkai mėgsta purią, lengvą ir gerai drenuojamą žemę. Tačiau per daug maisto medžiagų – ypač azoto – gali atnešti daugiau žalos nei naudos. Stiebai vešlūs, lapai vešlūs, o vaisių – kaip nėr.

Pertręšus azoto turinčiomis trąšomis, agurkai energiją skiria lapų masei, o ne derliaus formavimui. Tokiu atveju vaisiai formuojasi vangiai, lieka smulkūs arba visai nesimezga.

Kitas dažnas kaltininkas – netinkamas dirvožemio pH. Jei žemė per rūgšti (žemiau 6), augalas nepasisavina reikalingų mikroelementų, net jei jų pakanka. Dėl to gali prasidėti „maistinių medžiagų badas“, kuris stabdo vaisių brendimą.

Įtarus šias problemas, verta atlikti paprastą dirvožemio tyrimą arba bent pasikonsultuoti su daržininkystės specialistu.

Vandens per daug ar per mažai? Abu variantai pavojingi

Agurkai itin jautrūs drėgmės disbalansui. Kai per sausa – jie stengiasi išgyventi, o ne auginti vaisius. Kai per šlapia – šaknys pradeda dusti, trūkinėja vaisiai, ima vystytis puviniai. Nei viena, nei kita situacija nepalanki derliui.

Paviršinis, greitas laistymas gali apgauti – atrodo, kad žemė šlapia, bet giliau esantis šaknynas lieka sausas. Agurkai į tai reaguoja „užlaikydami“ vaisių augimą – vaisiai nustoja didėti, nebesunoksta arba ima deformuotis.

Taip pat svarbu – kada laistote. Jei vanduo pilamas per karščius, ant augalų, saulės įkaitintoje dirvoje, galima labiau pakenkti nei padėti. Geriausias metas – ankstyvas rytas arba vakaras, kai žemė jau atvėsusi.

Jei pastebite, kad agurkai lyg ir sveiki, bet nesunoksta – labai tikėtina, kad kaltas netolygus arba paviršutiniškas laistymas.

Neapdulkinti žiedai – nematoma, bet labai svarbi problema

Agurkai – augalai, kuriems būtinas apdulkinimas. Jei žiedas negauna žiedadulkių, vaisius nepradeda augti arba ima vystytis, bet sustoja ankstyvoje stadijoje. Taip dažnai nutinka, kai šiltnamyje per mažai ventiliacijos arba trūksta vabzdžių.

Per daug uždara aplinka, tankūs lapai ir karštis – puiki terpė ligoms, bet ne vabzdžiams. Bitės ir kamanės neina į šiltnamį, jei ten tvanku, tvyro drėgmė ar nėra pakankamai šviesos. O be jų pagalbos žiedai tiesiog nubyra, nepalikdami jokio derliaus.

Sprendimas – praverti šiltnamį, skatinti natūralių apdulkintojų atėjimą arba net pačiam apdulkinti agurkus minkštu teptuku. Tai ypač svarbu, kai oras drėgnas, šaltas ar be vėjo – tada gamta pati nepadeda.

Ligos ir kenkėjai – tylūs derliaus naikintojai

Kartais agurkai atrodo žali, tačiau vaisiai nustoja augti ar ima deformuotis. Priežastis gali būti ligos – ypač grybelinės – arba smulkūs kenkėjai, kurių plika akimi net nepastebime.

Dažniausiai agurkus puola miltligė, fuzariozė ar bakterinės dėmėtligės. Jos ne tik silpnina augalo imunitetą, bet ir tiesiogiai stabdo žiedų vystymąsi, vaisių mezgimą. Augalas visą energiją skiria kovai su liga, o ne vaisių brendimui.

Tuo tarpu kenkėjai, kaip tripsai ar šiltnaminės muselės, pažeidžia lapus, žiedus ir net besimezgančius vaisius. Kartais net keli įkandimai lemia, kad vaisius nustoja augti ir pradeda vysti dar nesubrendus.

Jei agurkai nesunoksta, o jų lapai pakitę ar susisukę – laikas atidžiai apžiūrėti augalus iš arti. Kuo anksčiau nustatoma problema, tuo daugiau derliaus galima išgelbėti.

Ką daryti, kad agurkai vis dėlto sunoktų?

Jei pastebite, kad agurkai nesunoksta – dar ne viskas prarasta. Net ir įsibėgėjus sezonui galima pagreitinti procesus, jei žinote, ką koreguoti. Štai ką verta išbandyti:

• Retinkite laistymą. Laistykite rečiau, bet gausiau – kad drėgmė pasiektų šaknų zoną. Geriausias metas: rytas arba vakaras.
• Sumažinkite azoto trąšų kiekį. Jei lapai vešlūs, o vaisių mažai – agurkai permaitinti. Pereikite prie kalio ir fosforo turinčių trąšų.
• Praskieskite augalus. Jei šiltnamyje per tanku – mažiau šviesos ir oro judėjimo. Tai stabdo tiek augimą, tiek apdulkinimą.
• Skatinkite apdulkinimą. Atidarykite šiltnamį, pritraukite bites žydinčiais augalais arba patys perkelkite žiedadulkes teptuku.
• Profilaktiškai apžiūrėkite dėl ligų. Pažeisti lapai, dėmelės ar baltas apnašas – ženklas, kad reikia veikti iš karto.
• Pašalinkite deformuotus ar sustojusius vaisius. Jie „siurbia“ augalo energiją, trukdydami vystytis sveikiems vaisiams.

Kuo anksčiau pastebėsite problemą – tuo didesnė tikimybė, kad derlius vis tiek džiugins.

Ne viskas prarasta – agurkai dar gali jus nustebinti

Kartais atrodo, kad stengiamės be reikalo – agurkai nesunoksta, o sezonas bėga. Bet dažnai užtenka kelių paprastų pokyčių, kad augalai „atsibustų“. Truputis kantrybės, šiek tiek žinių ir – viskas gali pasikeisti per savaitę.

Gamtos ritmas nėra tobulas, bet jis dažnai atsilygina tiems, kurie stebi, supranta ir prisitaiko. Pasitikrinkite pagrindinius veiksnius, pataisykite, ką galite, ir stebėkite – agurkai moka nustebinti net paskutinėmis vasaros dienomis.

Nenusivilkite – daržininkystė moko kantrybės, bet taip pat ir džiaugsmo, kai po visų pastangų pagaliau nuskinate pirmąjį traškų, prinokusį agurką.