13/05/2025
Pagrindinis / Sodas ir ūkis / Tavo augalai kentės, jei laistysi šiuo metu – įspėja sodininkai
Daržo laistymas saulėtą dieną – pavyzdys, kaip neteisingas laistymo metas gali pakenkti augalams.

Laistymas saulėkaitoje atrodo natūraliai, tačiau neteisingas laistymo metas gali sukelti augalų stresą ar net nudegimus.

Atrodo, kas čia tokio – palaistyti daržą ar gėlyną, kai tik prisimeni? Tačiau būtent neteisingas laistymo metas yra viena dažniausių priežasčių, kodėl net sveiki, stiprūs augalai ima vysti, praranda spalvą ar net žūsta.

Ypač dabar, kai orai vis dažniau kaitrūs ir permainingi, tinkamas laistymo laikas gali lemti augalų sveikatą visam sezonui. Daugelis sodininkų, net ir patyrusių, daro vieną klaidą – laisto, kai patogu jiems, o ne tada, kai reikia pačiam augalui. Rezultatas? Vanduo nugaruoja, šaknys gauna mažiau drėgmės, o kai kuriais atvejais net nudega lapai.

Jei nori, kad tavo augalai ne tik išgyventų, bet ir klestėtų – svarbu žinoti, kada tikrai neverta imti laistytuvo į rankas.

Kas nutinka, kai laistoma netinkamu metu?

Nors vanduo augalams būtinas, neteisingas laistymo metas gali padaryti daugiau žalos nei naudos. Viena didžiausių klaidų – laistymas dienos viduryje, kai saulė plieskia iš visų jėgų. Tokiu metu vanduo garuoja akimirksniu, vos pasiekęs dirvos paviršių, tad šaknys lieka beveik tuščios.

Dar blogiau – vandens lašeliai ant lapų veikia kaip mažyčiai lęšiai. Saulės spinduliai per juos koncentruojasi ir gali sukelti lapų nudegimus. Dėl to augalai pradeda ruduoti, vysti arba jų augimas sustoja.

Kitas pavojus – vakarinis laistymas, ypač prieš pat sutemstant. Nors atrodo, kad dirva ilgiau išlaikys drėgmę, naktį vanduo nespėja išgaruoti, todėl aplinka tampa ideali grybeliams ir puviniams. Tokia drėgna terpė labai pavojinga daržovėms, ypač agurkams, pomidorams ar salotoms.

Trumpai tariant, neteisingas laistymo metas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl net gerai prižiūrimi augalai ima rodyti silpnėjimo ženklus.

Kada laistyti augalus, kad jie augtų sveikai?

Žmogus laisto augalus sodo žarna – laistymo būdas, kuris gali tapti pavojingas, jei pasirinktas neteisingas laistymo metas.
Net ir su patogia žarna, laistymas netinkamu metu gali pakenkti augalams labiau nei padėti – svarbu žinoti, kada tai daryti. Nuotrauka iš: unsplash.com

Geriausias laikas laistyti – anksti ryte, kai saulė dar žemai. Tuo metu oras būna vėsesnis, o žemė gali tolygiai sugerti drėgmę. Vanduo spėja pasiekti šaknis, o lapai iki pietų išdžiūsta, todėl mažėja tikimybė atsirasti pelėsiui ar ligoms.

Jei ryte neturi galimybės to padaryti, gali laistyti ir ankstyvą vakarą, tačiau labai svarbu neskubėti tai daryti vėlai, kai jau pradeda temti. Dirva turi suspėti bent kiek pradžiūti iki nakties – taip sumažinsi pavojų augalų šaknims pūti.

Reikia atsižvelgti ir į konkrečius augalus. Kai kurios daržovės ar gėlės, pavyzdžiui, bazilikai, agurkai ar bijūnai, yra itin jautrūs drėgmės pertekliui ar lapų šlapinimui. Jas verta laistyti tik prie šaknų ir labai atsargiai, kad nesukeltum papildomo streso.

Gera praktika – pasitikrinti žemę pirštu. Jei viršutinis sluoksnis sausas, o giliau vis dar drėgna – gali dar šiek tiek palaukti. Nuolatinis perlaistymas taip pat žalingas, net jei laistai tinkamu metu.

Kaip prisitaikyti prie oro sąlygų ir išvengti klaidų?

Net jei laistai tinkamu metu, oro sąlygos gali smarkiai paveikti, kaip vanduo pasiskirsto dirvoje ir kaip jį pasisavina augalai. Per kaitrą ar vėją vanduo greitai išgaruoja, o po lietaus – žemė gali būti apgaulingai šlapia tik paviršiuje.

Kad išvengtum klaidų, kurias sukelia neteisingas laistymo metas, laikykis šių esminių taisyklių:

  • Laistyk tik ryte, kai saulė dar žemai, o dirva gali tolygiai sugerti drėgmę.
  • Venk laistymo vidurdienį ir vėlai vakare – taip apsaugosi lapus nuo nudegimų ir šaknų nuo puvimo.
  • Patikrink dirvos drėgmę prieš laistydamas – jei gilesnis sluoksnis dar drėgnas, laistyti nereikia.
  • Laistyk gausiau, bet rečiau – taip šaknys augs giliau ir bus atsparesnės sausroms.
  • Laistyk tik prie šaknų, ne ant lapų – tai sumažins ligų riziką.

Tai paprasti, bet veiksmingi įpročiai, kurie gali išgelbėti tavo augalus nuo lėto išsekimo net ir per karščius ar permainingus orus.

Augalai kalba – tereikia išmokti jų klausytis

Sode viskas priklauso nuo ritmo: žemės, oro, vandens ir šviesos dermės. Kai laistome ne tada, kai patogu mums, o tada, kai to iš tikrųjų reikia augalams, jie atsilygina – stiprėja, žaliuoja, žydi ir duoda vaisių.

Nereikia būti agronomu ar gamtos mokslų žinovu. Pakanka šiek tiek atidumo: stebėti, kaip atrodo dirva, kaip laikosi lapai, kada saulė karščiausia ar kada pavėsis leidžia žemei atsikvėpti. Būtent nuo šių smulkmenų priklauso, ar tavo sodas bus gyvybingas, ar vos išgyvenantis.

Neteisingas laistymo metas – tai ne šiaip klaida. Tai pamoka, kurią galima lengvai išmokti ir niekada nekartoti. O kai sodas laimingas, tai ir žmogus šalia jo jaučiasi geriau – su mažiau streso, daugiau harmonijos ir pasitenkinimo.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *